- Kredito unijai – specializuoto banko licencija
- Bankams taikoma anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) norma nepakeista
- Skirtos pirmosios Vlado Terlecko vardo stipendijos
Kredito unijai – specializuoto banko licencija
Šalies bankų sektorių papildys naujas dalyvis – atsižvelgęs į Lietuvos banko siūlymą, Europos Centrinis Bankas suteikė specializuoto banko licenciją RATO kredito unijai.
Po persitvarkymo tapus banku, įstaigos veiklos modelis iš esmės nesikeis – RATO kredito unija ir toliau teiks paslaugas Lietuvos gyventojams bei įmonėms: priims indėlius, skolins įvairioms reikmėms (būstui, vartojimui, verslo plėtrai), teiks mokėjimo paslaugas. Tačiau, tapusi specializuotu banku, įstaiga galės plėsti klientų ratą, nes kredito unijos gali aptarnauti tik savo narius.
Dabar Lietuvoje veikia 19 bankų sektoriaus dalyvių, iš jų 7 – specializuoti bankai.
Bankams taikoma anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) norma nepakeista
Lietuvos banko valdyba nutarė nekeisti bankams taikomos AKR normos ir palikti galioti 1 proc. AKR reikalavimą, taikomą nuo 2023 m. spalio 1 d. Priimant tokį sprendimą, atsižvelgta į naujausias skolinimo ir nekilnojamojo turto (NT) rinkų tendencijas.
Finansinis ciklas 2025 m. antrąjį ketvirtį tebebuvo augimo fazėje, tą daugiausia lemia ir toliau aktyvus naujų būsto paskolų teikimas ir spartėjantis įmonių kreditavimas.
Paskolų ne finansų įmonėms portfelio metinis augimas ir toliau yra vienas didžiausių visoje euro zonoje – rugpjūčio mėn. jis sudarė 17,9 proc. Tam didžiausią įtaką daro spartėjantis NT ir apdirbamosios gamybos įmonių kreditavimas, atsigaunantis paskolų teikimas transporto sektoriaus įmonėms.
Namų ūkių paskolų portfelis taip pat didėjo sparčiausiai euro zonoje ir rugpjūčio mėn. sudarė 14,1 proc. Prie to prisideda tiek toliau didėjantis naujų būsto paskolų srautas, tiek aktyvus skolinimasis vartojimo reikmėms.
Vis dėlto, Lietuvos banko vertinimu, toks kreditavimo augimas disbalansų nesukuria, perteklinio kreditavimo nestebima. Verslo ir gyventojų įsiskolinimo lygis (gautų paskolų ir bendrojo vidaus produkto santykis) tebėra vienas mažiausių euro zonoje ir antrąjį ketvirtį sudarė 37,9 proc. (2,9 proc. p. daugiau nei prieš metus).
2025 m. antrąjį ketvirtį buvo registruota 25 proc. daugiau būsto pardavimų nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o sandorių skaičius jau šiek tiek viršijo ilgalaikę tendenciją. Tačiau dėl sukaupto pasiūlos rezervo rinkos raida yra gana subalansuota. Kita vertus, didėjant paklausai, rugpjūčio mėn. metinis būsto kainų augimo tempas jau viršijo 10 proc. ir buvo dvigubai didesnis nei metų pradžioje.
Komercinio NT rinkos aktyvumas didėja jau du ketvirčius paeiliui, tačiau bendrai investicijų srautai šių metų vasarą tebebuvo vieni mažiausių per pastarąjį dešimtmetį. Tai lėmė ir prislopusį kainų augimą – komercinių patalpų kainos per metus iš esmės nepasikeitė, o Vilniaus A klasės biurų segmente buvo fiksuota minimali (3 %) kainų korekcija.
Lietuvos banko vertinimu, šiuo metu nėra pagrindo keisti AKR normą. Lietuvos bankas atidžiai stebi padėtį ir yra pasirengęs panaudoti turimas priemones, jei padidėtų disbalansų susidarymo rizika.
Teigiama AKR norma užtikrina, kad kredito įstaigos turėtų kapitalo rezervą, kuris galėtų būti atlaisvinamas, jei ekonomika patirtų sukrėtimą ar pasireikštų ciklinės rizikos.
Lietuvos bankas AKR normą peržiūri kas ketvirtį.
Išsamiau – naujausioje Finansinio ciklo Lietuvoje ketvirtinio vertinimo apžvalgoje.
Skirtos pirmosios Vlado Terlecko vardo stipendijos
Lietuvos banko valdyba skyrė pirmąsias Vlado Terlecko vardo stipendijas, kurias Lietuvos bankas įsteigė šiemet, pagerbdamas žinomą ekonomistą ir Kovo 11-osios Akto signatarą.
Stipendijos atiteko Vilniaus universiteto Kiekybinės ekonomikos studijų programos studentams Karoliui Račkauskui, Dominykui Vaičiūnui ir Ūlai Mitkevičiūtei.
Stipendijomis siekiama skatinti gabiausius Lietuvos moksleivius rinktis Vilniaus universiteto Kiekybinės ekonomikos studijų programą, parengti geriausių universitetų standartus atitinkančius analitikus, prisidėsiančius prie ekonomikos, finansų, duomenų analitikos ir prognozavimo kokybinio pokyčio šalyje, galimai būsimus Lietuvos banko specialistus.
Kiekybinės ekonomikos studijų programą Lietuvos bankas ir Vilniaus universitetas įsteigė dar 2018 m. Tai unikali galimybė Lietuvoje studijuoti kiekybinę ekonomiką pagal Vakarų Europos modelį: studijų programoje sujungti finansų, ekonomikos ir duomenų mokslai, pasitelkiamos pažangiausios mokymo priemonės.
