Šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje dirba darbuotojai net iš 163 pasaulio šalių, kurių dauguma (137) nepriklauso Europos Sąjungai.
Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2025-aisiais į Lietuvą atvyko dirbti mažiau užsieniečių, nei ankstesniais metais.
Pirmąjį šių metų pusmetį į mūsų šalį atvyko dirbti 4 tūkstančiais mažiau trečiųjų šalių piliečių, bet pradėjusių dirbti ES piliečių – 1,7 tūkst. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. UT gautų darbdavių pranešimų apie dirbančius Lietuvoje užsieniečius (LDU) analizė rodo, kad trečiųjų šalių piliečių skaičius dabar siekia 150,3 tūkst. ir ES – 15,5 tūkst.
„Pirmąjį pusmetį stebime apskritai mažesnį pradėjusių dirbti užsieniečių srautą. Tačiau didesnį įdarbinimų augimą fiksuojame iš Pakistano – net 740 žmonių atvyko dirbti (padidėjo 89 proc.) ir Filipinų – 540 (244 proc.), ypač – mūsų šalies didmiesčiuose.
Filipiniečiai Lietuvoje daugiausiai dirba statybininkais, suvirintojais, elektrikais, mėsininkais/žuvų darinėtojais. Beveik du trečdaliai atvykėlių – orientuoti į Klaipėdą ir jūrinę pramonę (specializuota statyba, vandens transportas), – sakė UT Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė. – Pakistaniečių pagrindiniai darbai – sunkiasvorių transporto vairuotojai, virėjai, valytojai/ kambarinės, betonuotojai, dažnesni ir žemos kvalifikacijos atvejai, daugiausiai dirbančių – Šiauliuose ir Vilniuje.“
Gausiausios trečiųjų šalių piliečių bendruomenės darbo rinkoje – ukrainiečių (49 tūkst.), baltarusių (47 tūkst.), uzbekų (9,9 tūkst.), tadžikų (6,6 tūkst.) ir indų (5,9 tūkst.).
Ryškesni TOP 5 didžiausių trečiųjų šalių piliečių bendruomenių Lietuvoje pokyčiai per metus yra tokie: mažėjo baltarusių (1,3 tūkst.), kirgizų (300), padaugėjo ukrainiečių (3,9 tūkst.), uzbekų (2,4 tūkst.) bei indų (1,8 tūkst.).
Tarp ES pilietybę turinčių asmenų, įsidarbinusių Lietuvoje, labiausiai didėjo latvių 35,8 proc. iki 4,1 tūkst., rumunų – 27,4 proc. iki 4,7 tūkst., lenkų – 14,3 proc. iki 2,2 tūkst. bendruomenės.
Pasak J. Zemblytės, per metus beveik visų ES šalių darbuotojų padaugėjo, ir vienintelė išimtis – Graikija, kurios piliečių mūsų šalies darbo rinkoje netgi šiek tiek sumažėjo.
Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės teigimu, Lietuvoje dirbančių ES piliečių skaičius per metus ūgtelėjo visuose sektoriuose, bet labiausiai – statybos (1,4 tūkst. arba 41,2 proc.), apdirbamosios gamybos (600 arba 31,9 proc.) bei transporto ir saugojimo (300 arba 27,1 proc.).
Pagal dirbančių svetimšalių proporcijas, gerokai daugiau ES piliečių užima aukštos kvalifikacijos pozicijas nei atvykusieji iš trečiųjų šalių – 21,2 proc. (3,3 tūkst.). Vidutinės kvalifikacijos darbus dirba 8,5 tūkst. ES piliečių (55,1 proc.), nekvalifikuotus – 3,7 tūkst. (21,2 proc.).
Kaip ir ankstesniais metais, svetimšalių iš trečiųjų šalių daugiausiai šiuo metu yra transporto ir saugojimo sektoriuje – 76,4 tūkst. (50,8 proc.), statybos – 27 tūkst. (17,9 proc.), apdirbamosios gamybos – 16,2 tūkst. (10,8 proc.) ir apgyvendinimo bei maitinimo – 6,8 tūkst. (4,6 proc.).
Šiemet daugiau trečiųjų šalių piliečių, įsidarbinusių Lietuvoje, dirba vairuotojais ir judamųjų įrenginių operatoriais (1,9 tūkst.), statybininkais ir giminiškų profesijų darbininkais, išskyrus elektrikus (1,5 tūkst.), metalo apdirbimo, mašinų gamybos ir giminiškų profesijų darbininkais (1,4 tūkst.).
Išskirtina tai, kad mažiau nei prieš metus trečiųjų šalių piliečių mūsų šalyje dirba IT specialistais (42). Aukštos kvalifikacijos pozicijose šiuo metu dirba 14 tūkst. trečiųjų šalių piliečių (9,6 proc.), vidutinės – 125 tūkst. (83,7 proc.), nekvalifikuotus darbus – 10,1 tūkst. (6,8 proc.).
Lietuvos darbo rinkoje europiečių labiausiai padaugėjo dirbančių statybininkais ir giminiškų profesijų darbininkais (800), pagalbiniais statybos, pramonės ir transporto darbininkais (300), vairuotojais bei judamųjų įrenginių operatoriais (200).
