2025 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, prekių eksportas sumažėjo 3,1 proc. Mažėjo tiek reeksportas, tiek lietuviškos kilmės prekių eksportas. Lietuviškos kilmės eksporto mažėjimą daugiausia paaiškina mažėjantis eksportas į JAV. Būtent į šią šalį pastaraisiais mėnesiais smuko didžiausia mineralinių produktų, chemijos pramonės gaminių ir plastikų ir medienos dirbinių eksporto dalis. Reeksporto mažėjimą labiausiai galima sieti su bazės veiksniais – jau kurį laiką reeksporto mėnesinė raida yra iš esmės stabili. Vis dėlto teigiama eksporto raida į Europos Sąjungą (ES), didėjanti užsienio paklausa ir gerėjantys įmonių lūkesčiai dėl gebėjimo konkuruoti ES leidžia tikėtis ateinančiais ketvirčiais vėl didėsiančio prekių eksporto.
Komentuoja Kipras KalesninkasLietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas
Lietuviškos kilmės eksporto mažėjimui didžiausią įtaką turėjo mažėjantis eksportas į JAV (žr. 3 pav.). Po labai sparčiai augusio eksporto į JAV (tai lėmė išankstiniai užsakymai praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje) eksportas į JAV pradeda mažėti. Šioje rinkoje daugiausia traukėsi mineralinių produktų eksportas. Svarbu paminėti, kad šiai prekių grupei nėra taikomi tarifai. Tam didžiausią poveikį turėjo kritusios eksporto kainos, eksporto apimčiai per metus sumažėjus minimaliai. Neigiamą kainų dinamiką paaiškina per metus sumažėjusios „Brent“ žaliavos naftos kainos ir sustiprėjęs euras JAV dolerio atžvilgiu. Kadangi prekybos duomenys skelbiami eurais, o naftos produktų prekyba vyksta JAV doleriais, tai, mažėjant tiek galutinei produkto kainai JAV doleriais, tiek pačių JAV dolerių vertei, eurais išreikštos mineralinių produktų kainos ir vertės taip pat sumažėjo. Mineralinių produktų eksporto kritimą JAV iš dalies leido kompensuoti reikšmingai padidėjęs eksportas – labiausiai dėl išaugusios fizinės eksporto į Vokietiją ir į kitas ES šalis apimties. O cheminių produktų ir plastikų, taip pat medienos ir medienos dirbinių, kuriems taikomi tarifai, eksportas į JAV mažėjo, o į ES šių prekių eksportas didėjo. Be to, cheminių produktų eksportą slopino ir laikinas AB „Achema“ gamybos nutraukimas. Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu taip pat stebimi gerėjantys įmonių lūkesčiai dėl gebėjimo konkuruoti ES, o užsienio paklausos perspektyvos yra teigiamos (žr. 4 pav.), galima viltis, kad ateinančiais ketvirčiais lietuviškos kilmės prekių eksporto raida bus geresnė nei šį ketvirtį.
Reeksporto raida toliau buvo neigiama, tačiau jau ilgą laiką stebima stabilizacija (žr. 5 pav.). Daugiau nei pusmetį reeksportas į ES šalių rinkas didėja. Šį augimą toliau atsveria mažėjantis reeksportas į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis. Iki rusijos karo prieš Ukrainą reeksportas į NVS šalis sudarė apie 37 proc. viso reeksporto, o 2025 m. – krito iki 12 proc. Nors ir toliau matomas metinis reeksporto susitraukimas, mažėjimo tempas yra lėtėjantis – mėnesinė raida jau kurį laiką iš esmės yra stabili. Vis dėlto aiškių prielaidų spartesniam atsigavimui nėra: reeksportas į NVS šalis iš esmės tebėra uždarytas, todėl augimo erdvė yra ribota. Svarbu paminėti, kad tai ekonomikai nėra reikšmingas iššūkis, nes reeksporto indėlis į sukuriamą vertę Lietuvoje yra santykinai nedidelis.
Vertinant importo dinamiką, augimas ir toliau buvo stabilus (žr. 6 pav.). Didėjo tiek vartojimo, tiek tarpinio vartojimo, tiek investicinių prekių importas. Importo raidą palaikė vėl atsigaunantis namų ūkių vartojimas ir toliau didėjusios investicijos. Kaip ir mineralinių produktų eksporto atveju, kuro importo svyravimus pastaraisiais mėnesiais lėmė „Brent“ žaliavos kainų pokyčiai ir JAV dolerio vertės euro atžvilgiu silpnėjimas.
