Lietuvos bankas, stiprindamas šalies finansų rinkos konkurencinę aplinką, mažina administracinę naštą ir peržiūri nacionalinius priežiūros reikalavimus kitų Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste.
„Siekiame suderinti Lietuvos finansų rinkos reguliavimą su pažangia ES praktika, kurti inovacijoms atvirą ir proporcingą skaitmeninę aplinką. Nuosekliai peržiūrime ir atsisakome perteklinių nacionalinių reikalavimų, kad taisyklės būtų aiškios ir vienodai taikomos. Šiais klausimais dirbame ir su finansų rinkos dalyviais, ir su ES bei atskirų šalių priežiūros institucijomis“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Peržiūrėdamas teisinį reguliavimą, Lietuvos bankas vadovaujasi priežiūros politikoje įtvirtintu rizikos vertinimu pagrįstos priežiūros principu – mažesnės rizikos sritims taikyti atitinkamą lankstesnį reguliavimą, kuris didintų Lietuvos finansų sektoriaus patrauklumą ir konkurencingumą.
Vienas svarbiausių darbų reguliavimo srityje – Lietuvos banko kartu su kitų institucijų ir finansų rinkos atstovais parengti ir nuo šių metų liepos įsigalioję Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai. Jie susiję su supaprastinto kliento tapatybės nustatymo reikalavimais – mažesnės rizikos atvejais finansų rinkos dalyviui suteikiama galimybė lanksčiau naudoti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones. Pakeitimai itin svarbūs ir aktualūs Fintech ir kitiems sektoriams (gyvybės draudimo įmonėms, pensijų kaupimo bendrovėms ir kt.) aptarnaujant klientus, kurių veikla siejama su mažesne pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika. Šiais pakeitimais taip pat nustatoma paprastesnė tvarka dėl dokumentų tvirtinimo pažymos naudojimo, informacijos gavimo iš patikimų ir nepriklausomų duomenų bazių ar registrų.
Be to, Lietuvos banko valdyba atnaujino nutarimą dėl priežiūros institucijos pasirenkamų taikyti bankų sektoriaus ES reglamentuose numatytų išimčių. Priežiūros institucijoms yra suteikta galimybė atsižvelgti į nacionalinės finansų rinkos specifiką, taikyti griežtesnius reikalavimus rizikingesnėms kredito įstaigoms arba, vadovaujantis proporcingumo principu, sušvelninti tam tikrus reikalavimus srityse, kuriose rizika mažesnė.
Lietuvos banko valdyba taip pat pritarė atnaujintoms Bendrosioms Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių prašymų išduoti leidimus pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo taisyklėms. Lietuvos bankas atsižvelgė į gautus pasiūlymus mažinti administracinę naštą, taigi pareiškėjams nebereikės visais atvejais Lietuvos bankui pateikti legalizuotus arba žyma APOSTILLE patvirtintus užsienio valstybėse parengtus arba išduotus dokumentus. Jų bus prašoma tik kilus poreikiui įsitikinti dokumentų autentiškumu ar patikimumu.
Licencijavimo ir susijusiuose procesuose Lietuvos bankas visiškai atsisako popierinių dokumentų ir nustato, kad dokumentai Lietuvos bankui teikiami per administracinių ir viešųjų elektroninių paslaugų portalą. Taip pat palengvinama dokumentų kopijų tikrumo tvirtinimo tvarka.
Primename, kad šių metų pradžioje Lietuvos bankas pakvietė visus suinteresuotus finansų rinkos dalyvius įvertinti nacionalinį reguliavimą ir pateikti pasiūlymus dėl jo tobulinimo, įskaitant ir konkrečius palyginimus su kitų ES šalių teisiniu reguliavimu. Sulaukta atsiliepimų, jie vertinami atsižvelgiant į minėtą rizikos vertinimu pagrįstos priežiūros principą ir palaipsniui įgyvendinami, pavyzdžiui:
- kredito unijoms pratęstas ataskaitų pateikimo terminas;
- Lietuvos bankas pateikė analizę ir pasiūlymų dėl sutuoktinio įgaliojimo atsisakymo parduodant finansines priemones. Juos vertina Vyriausybė;
- peržiūrėti Europos priežiūros institucijų gairių įgyvendinimo ir lūkesčių raštų finansų rinkos dalyviams teikimo procesai;
- peržiūrimas patikrinimų procesas;
- diskutuojama dėl informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų reguliavimo peržiūros;
- vertinama, kaip dar labiau supaprastinti su licencijavimu susijusius procesus.
