Lietuvoje vis dar esantis ryškus atotrūkis tarp našiausių ir nenašiausių įmonių riboja šalies ekonomikos augimo potencialą. Siekiant spręsti šią problemą, reikia didinti mažiau našių įmonių galimybes perimti pažangesnių verslų žinias, technologijas ir vadybą, taip pat plačiau atverti joms galimybes investuoti į našumą didinančius sprendimus.
Tai ne tik padėtų silpnesnėms įmonėms sparčiau tobulėti, bet ilgainiui sustiprintų visos Lietuvos ekonomikos našumą ir konkurencingumą.
Kipras KalesninkasLietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas
Našumas dažnai vadinamas vienu svarbiausių ilgalaikio ekonomikos augimo veiksnių. Valstybės netampa turtingos vien tik dėl ilgų darbo valandų ar didelio dirbančiųjų skaičiaus. Tvarus augimas pasiekiamas didinant darbo našumą, kai kiekvienas dirbantysis sukuria daugiau pridėtinės vertės. Vis dėlto čia atskirų įmonių situacija nevienoda – vienos jų investuoja į naujausias technologijas ir siekia kiek įmanoma labiau didinti našumą, tačiau kitos tebėra įstrigusios ties mažu našumo lygiu.
Pažvelkime, kaip Lietuva, palyginti su kitomis Europos šalimis, atrodo šiame kontekste.
Naujausi turimi Europos konkurencingumo tyrimų tinklo (angl. Konkurencingumo tyrimų tinklasCompNet) duomenys (žr. 1 pav.) rodo, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, skirtumas tarp dešimtadalio našiausių ir nenašiausių įmonių yra itin didelis (našumas matuojamas realios pridėtinės vertės vienam darbuotojui rodikliu). Didelį atotrūkį turinčiose šalyse pažangiausios įmonės dažnai turi geresnę prieigą prie kapitalo ir talentų, sparčiau diegia naujas technologijos, jų vadyba yra aukštesnės kokybės1. Nenašios įmonės tokių galimybių turi mažiau, todėl joms itin sunku mažinti atsilikimą nuo lyderių.
Tai lemia, kad inovatyvių, į eksportą ar technologijas orientuotų įmonių pasiekimai likusiai ekonomikai yra beveik neprieinami. Mažas atsiliekančių įmonių našumas slopina visos šalies ekonomikos augimą ir konkurencingumą.
Dideli našumo skirtumai rodo neefektyvų išteklių – darbo, kapitalo ir žinių – pasiskirstymą ekonomikoje. Kai per daug žmonių ir kapitalo yra „įstrigę“ mažo našumo įmonėse, šalis nevisiškai gali panaudoti savo augimo potencialą. Vakarų Europoje mažesnį našumo atotrūkį lemia spartesnė ir didesnį įmonių skaičių apimanti pažangių technologijų ir verslo praktikų plėtra. Tarptautiniai tyrimai rodo2kad Lietuvoje nenašių įmonių augimą stabdo kelios struktūrinės kliūtys, pavyzdžiui, ribota prieiga prie kapitalo, darbuotojų įgūdžių spragos.
Efektyviai veikiančioje ekonomikoje mažo našumo įmonės turėtų arba artėti prie lyderių, investuodamos į technologijas ir darbuotojų žinias, arba pasitraukti iš rinkos, užleisdamos vietą efektyvesniems rinkos dalyviams. Nemažėjantis atotrūkis rodo, kad kapitalas ir darbo jėga užsilaiko nenašiose įmonėse, o tai stabdo visos ekonomikos pažangą.
Įmonių struktūra
Siekiant geriau įvertinti našiausių ir nenašiausių įmonių atotrūkio priežastis, svarbu suprasti jų struktūrinius skirtumus. Lentelėje pateikiami duomenys, kiek kartų pagal darbo našumą, sukuriamą pridėtinę vertę, mokamą atlyginimą ir įmonės dydį (pagal darbuotojų skaičių) dešimtadalis našiausių įmonių lenkia nenašiausias.
Lietuvos rodikliai išsiskiria tuo, kad našiausių įmonių vidutinis dydis yra mažesnis už labiausiai atsiliekančių. Panaši situacija yra ir Estijoje bei Nyderlanduose. Tai rodo, kad pažangiausių įmonių branduolį sudaro palyginti mažesni ir dažnai specializuoti verslai, gebantys efektyviai panaudoti technologijas ir talentus neturėdami plačiai išplėtotos struktūros3.
Kitas svarbus aspektas yra atlyginimų skirtumas. Nors Lietuvoje našumo atotrūkis tarp lyginamų šalių yra vienas didžiausių, darbo užmokesčio skirtumas tarp lyderių ir atsiliekančių nėra toks didelis kaip kitose šalyse. Viena iš priežasčių gali būti palyginti aukštas minimaliojo mėnesio atlyginimo ir vidutinio darbo užmokesčio santykis, kuris padidina mažesnių atlyginimų lygį ir sumažina atotrūkį tarp įmonių4.
Ar situacija Lietuvoje gerėja?
Atsiliekančios įmonės Lietuvoje 2004–2022 m. nuosekliai didino savo našumą, tačiau reikšmingai sumažinti atotrūkį nuo lyderių nepavyko, nes našiausios įmonės taip pat sparčiai tobulėja (žr. 2 pav.). Tvarus našumo skirtumų mažėjimas įmanomas tada, kai mažesnio našumo įmonės geba didinti našumą sparčiau nei lyderiai. Lėtesnis lyderių našumo augimas taip pat mažintų atotrūkį, tačiau tai nėra palankus scenarijus ekonomikai.
Norint mažinti našumo atotrūkį, svarbu ugdyti atsiliekančių įmonių gebėjimą mokytis ir taikyti naujoves. Kitaip tariant – didinti gebėjimą perimti pažangesnių įmonių žinias, technologijas ir vadybos praktiką. Tai galima pasiekti skirtingais būdais. Pavyzdžiui, investuojant į darbuotojus, gerinant jų skaitmeninius įgūdžius ar kvalifikaciją.
Taip pat galima daugiau investuoti į skaitmeninę infrastruktūrą, kad net mažos įmonės galėtų naudotis naujausiomis technologijomis. Kitas svarbus elementas – finansinių suvaržymų mažinimas, kad įmonės galėtų investuoti į našumą didinančius sprendimus, pavyzdžiui, į naują įrangą.
Svarbu, kad šie veiksmai įgalintų mažiau našias įmones sparčiau tobulėti, taip ilgainiui sustiprinant ne tik jas, bet visą šalies ekonomiką.
Daugiau apie Lietuvos ekonomikos tendencijas ir perspektyvas bus galima sužinoti Lietuvos ekonomikos raidos ir prognozių pristatymo metu. Jis Lietuvos banke planuojamas gruodžio 19 d. 10 val.
1 CompNet įmonės produktyvumo ataskaita2025 m. balandžio mėn.
2 TVF (2022). Finansiniai apribojimai, produktyvumas ir investicijos: Lietuvos ir EBPO įrodymai (2021). EBPO įgūdžių strategija Lietuva.
3 CompNet įmonės produktyvumo ataskaita2025 m. balandžio mėn.
4 Criscuolo ir kt. (2021), EBPO darbo dokumentas Nr. 1656.
