Estijos sostinėje Taline antradienį vykusi spaudos konferencija išryškino augantį Baltijos miestų dėmesį gyventojų civilinei saugai. Renginys surengtas išskirtinėje vietoje – konferencijos dalyviai rinkosi į pilnai įrengtą priedangą viename senajame daugiabutyje, kur įrengtos visos būtinos saugos sistemos. Pirmuosius žingsnius modernizuojant daugiabučių rūsius žengia ir Kaunas. Tačiau kaip pripažįsta Talino meras Jevgeni Ossinovski, norint įrengti tinkamą priedangą, vien tik pinigų neužtenka.
Talino, Rygos ir Vilniaus atstovai aptarė, kaip Baltijos šalių sostinės stiprina gyventojų saugumą ekstremalių situacijų atveju. Susitikimą vainikavo memorandumo dėl bendradarbiavimo pasirašymaskuris taps pagrindu bendram krizių valdymo tinklui tarp trijų Baltijos sostinių. Tikimasi, kad gerąja praktika pasinaudos ir kiti miestai.
Gyventojai iš pradžių prieštaravo
Daugiabučio rūsyje įrengta priedanga, kurioje vyko renginys, atitinka visus saugumo reikalavimus: turi autonominę elektros sistemą, atskirą ventiliaciją, sanitarinę zoną bei antrą – avarinį – išėjimą. Įrengimo darbai už 63 tūkst. eurų vyko apie pusmetį, juos finansavo Talino savivaldybė ir bendrija, o gyventojams teko atsisakyti dalies sandėliukų rūsyje.
Talino meras Jevgeni Ossinovski neslėpė, kad pirminiame etape gyventojai buvo priešiški, tačiau karas Ukrainoje jų nuomonę pakeitė.
„Iš pradžių žmonės buvo skeptiški – nenorėjo atsisakyti sandėliukų. Bet po to, kai pamatė, kas vyksta Ukrainoje, nuomonė keitėsi. Kartais reikia kažko atsisakyti, kad galėtum apsaugoti tai, kas svarbiausia“, – sakė meras.
Į spaudos konferenciją atvykęs portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistas pasiteiravo Talino mero, kokie yra pagrindiniai sunkumai įrengiant saugias priedangas, kokia jų reali kaina ir kaip reaguoja žmonės, kai jiems siūloma atsisakyti dalies turto dėl visuotinio saugumo.
Meras atsakė, kad viena gerai įrengta priedanga gali būti paskata visam kvartalui. Jis pabrėžė, kad tokio lygio slėptuvės gali būti įrengtos už 60–70 tūkstančių eurų, jei bendruomenė bendradarbiauja ir projektas gerai suplanuotas.
„Tai tik pradžia – mums reikia nacionalinių sprendimų, koordinavimo, Europos Sąjungos paramos. Kitaip nepasieksime reikiamo masto“, – pabrėžė J. Ossinovski.
Šiuo metu Taline identifikuotos 219 priedangų, iš kurių apie 80 jau atitinka visus saugos standartus. Estijos nacionaliniai teisės aktai apibrėžia, kokia priedanga laikoma tinkama – ji privalo turėti bent du išėjimus, nepriklausomą ventiliaciją, vandens tiekimą, elektros šaltinį ir apsaugą nuo cheminių ar sprogstamųjų medžiagų.
Taline gyvena daugiau nei trečdalis Estijos gyventojų, tad meras teigia, kad krizės metu sostinės vaidmuo peržengia administracines ribas, nes būtent savivaldybės užtikrina daugumą gyvybiškai svarbių paslaugų, tokių kaip švietimas ar socialinė pagalba. Todėl, anot jo, reikia sisteminio požiūrio, pratybų ir patirties dalijimosi tarp miestų.
Talinas šiuo metu jau yra įkūręs evakuacijos centrus ir atsparumo taškuso netrukus planuoja pradėti naują paramos programą daugiabučių bendrijomssiekiant padidinti jų pasirengimą krizėms, kad daugiabučiuose atsirastų panašios priedangos.
Memorandumu įtvirtintas Baltijos miestų bendradarbiavimas siekiant sukurti efektyvią, koordinuotą ir vieningą krizių valdymo sistemą visame regione.
Ne tik investuoti į infrastruktūrą, bet ir ugdyti gyventojus
Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis konferencijoje pabrėžė, kad civilinė sauga negali būti vienkartinis politinis gestas ar krizinis atsakas. Jo teigimu, būtina sukurti aiškią teisinę aplinką, kuri leistų savivaldybėms greitai ir skaidriai priimti sprendimus.
„Turime užtikrinti, kad civilinės saugos sprendimai nebūtų epizodiniai. Tam reikia ne tik fizinės infrastruktūros, bet ir nuoseklios, ilgalaikės valstybės strategijos“, – teigė A. Grigonis.
Vilniaus vicemeras pristatė miesto gynybos politikąapimančią universalų evakuacijos planąAr dronų treniruočių zonas ir požeminių patalpų inventorizacijąkurių atnaujinimui šiemet planuojama skirti daugiau nei 2 mln. eurų.
Rygos vicemerė Linda Ozola pabrėžė, kad miestai turi ne tik investuoti į infrastruktūrą, bet ir ugdyti gyventojų sąmoningumą. Pasak jos, Ryga planuoja su ES parama investuoti beveik 7 mln. eurų į priedangų įrengimą gyvenamuosiuose pastatuose.
Konferencijoje dalyvavę trijų Baltijos šalių sostinių atstovai sutarė, kad civilinės saugos klausimai neturi būti vien tik savivaldybių atsakomybė. Reikalinga nacionalinė koordinacija, bendri standartai, o svarbiausia – realus Europos Sąjungos įsitraukimas ne tik kaip finansinis šaltinis, bet ir kaip partneris, padedantis kurti atsparius miestus visame regione, ypač ties šiaurine NATO siena.
Kaunas pradėjo finansuoti priedangų įrengimą
Kauno miesto savivaldybės taryba metų pradžioje patvirtino priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programą. Pirmieji trys projektai jau gavo finansavimą, kurio bendra suma viršijo 23 tūkstančius eurų. Darbai atliekami Kovo 11-osios g. 102, Baltų pr. 165 ir Aukštaičių g. 41 daugiabučiuose. Tarp įgyvendinamų sprendimų – avarinio apšvietimo įrengimas, papildomų išėjimų projektavimas, elektros tiekimo taškų ir geriamojo vandens sistemų įrengimas.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis taip pat pasirašė potvarkį, kuriuo patvirtintas Kauno miesto priedangų ir jų poreikio sąrašas. Dokumente nurodoma, kad mieste yra 321 priedanga, tačiau dauguma jų – tik teoriškai tinkamos erdvės, tokios kaip požeminės perėjos ar automobilių aikštelės, kurios neturi atskiros ventiliacijos sistemos, avarinių išėjimų ir kitų būtinosios saugos elementų.
Pasak dokumento, šiuo metu Kaune gyvena daugiau nei 304 tūkstančiai žmonių, o priedangų poreikis nustatytas beveik 183 tūkstančiams.
