Kanklės ir kankliavimas Lietuvoje 2025 m. įtraukti į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tą inicijavo ir paraišką teikė Kauno miesto muziejus bei Pabiržės tautinės kultūros draugija, o rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ daugiau pasakoja prie šio įvertinimo itin daug prisidėjusi KMM Tautinės muzikos muziejaus muziejininkė dr. Laura Lukenskienė.
Kodėl Kaunas? Ogi todėl, kad Kaunas – tikras kanklių miestas. Kankliavimo tradicija čia įsišaknijo jau daugiau kaip prieš 100 metų. Kaune nutiko daugybė kanklių kultūrai svarbių įvykių.
Pati seniausia artelė, gaminusi kankles, veikė Kaune, Tado Daugirdo gatvėje, 1898–1914 m. Tai buvo muzikos instrumentų meistro ir aviacijos konstruktoriaus Jono Garalevičiaus įkurta „Fabrika muzikos instrumentų“, kurioje buvo gaminami vargonai, kanklės ir citros (pastatas neišliko). Šios artelės pagamintus instrumentus turėjo kunigas ir poetas Jonas Mačiulis-Maironis bei dailininkas Kazys Šimonis. Jonas Garalevičius pats parengė ir išleido tris nedidelius skambinimo kanklėmis ir citromis vadovėlius. Yra žinoma, kad jis grojo mandolina, tačiau vadovėliai liudija, kad šis muzikas ir konstruktorius taip pat mokėjo skambinti kanklėmis ir citromis.
