„Jaučiame didelę grėsmę. Nesakau, kad bus bankrotai, bet negalima taip keisti krypties“, – apie Valstybinės ligonių kasos (VLK) ruošiamus paslaugų apmokėjimo pokyčius, kurie gali įsigalioti jau nuo balandžio 1 d., sako Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas.
„Kaip sumokėti darbuotojams atlyginimus?“
Įvairių medicinos paslaugų kiekis planuojamas iš anksto. Gaires visiems metams nubrėžia įstaigų su VLK sudaromos sutartys. Jei paslaugų bus suteikta daugiau, nei numatyta, gali nutikti ir taip, kad ligoninė už tai negaus jokių pinigų.
Tiesa, 2024 m. VLK dosniai mokėjo ir už viršsutartines paslaugas. Tam skirta daugiau nei 237 mln. eurų. VLK direktorius Gytis Bendorius sako, kad 2025 m. tam atsiras tik apie 120 mln. eurų. Į tai atsižvelgusi VLK prabilo apie pokyčius, kurie papiktino dalį ligoninių vadovų.
„Paskutinius 10 metų visoje Europoje ir pasaulyje kalbama, kad stacionarinės paslaugos yra viršijamos ir reikia eiti į dienos chirurgiją, dienos stacionarą, stebėjimo paslaugas, ką aktyviai ir darėme 10 metų (…) Dabar naujosiose gairėse kalbama, kad dienos chirurgijos yra per daug, ją reiktų pradėti mažinti“, – Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje trečiadienį kalbėjo G. Ramanauskas.
„Jeigu 10 metų einama šita kryptimi, tai negalima stabdyti. Kaip sumokėti darbuotojams atlyginimus? Kaip performuoti visą biudžetą?“, – skundėsi G. Ramanauskas.
Jis kritikavo VLK, kad šios specialistai puikiai žino, jog metinės Jonavos ligoninės išlaidos siekia 14,6 mln. eurų, tačiau siūlo pasirašyti paslaugų apmokėjimo sutartį, kuri įstaigai leis uždirbti tik 13,1 mln. eurų. Matematika paprasta – gaunasi pusantro milijono eurų deficitas.
G. Ramanauskas taip pat skundėsi, kad darosi vis sunkiau pritraukti medikus. Pavyzdžiui, kardiologas už dienos darbą prašo 500 eurų. Esą tokią algą jam pajėgia mokėti privačios klinikos, kurios iš pacientų prašo priemokų už paslaugas. Todėl valstybinės įstaigos nepajėgia konkuruoti dėl gydytojų.
VLK siūloma naujoji tvarka, pasak G. Ramanausko, dar labiau nustekens rajonų ligonines.
„Kalbėkime realiai. Onkologo rajone nėra, neurochirurgo nėra, neurologą padaryti labai sunku. Chirurgą superinį irgi labai sunku. Šitos pagrindinės paslaugos rajonuose yra sunkiai prieinamos“, – emocingai kalbėjo G. Ramanauskas, prašęs, kad nebūtų mažinamas finansavimas dienos chirurgijai.
„Viskam pinigų neužteks“
Tačiau VLK direktorius Gytis Bendorius leido suprasti Jonavos ligoninės vadovo skundai iš piršto laužti. Pasak jo, ši gydymo įstaiga turi vieną didžiausių pelnų Lietuvoje – pajamos išlaidas pernai viršijo 2,7 mln. eurų.
„Apie jokius Jonavos ligoninės bankrotus nėra kalbos“, – atkirto G. Bendorius.
Jis teigė, kad reguliuojant iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų apmokamų medicinos paslaugų pasiūlą, reikalingas valdžios įsikišimas, siekiant ribotus resursus nukreipti, kur jie reikalingi labiausiai.
„Žinome, kad viskam pinigų neužteks. Dėl to ir yra nelengvas darbas susitarti dėl prioritetų, už ką sumokėsime daugiau, už ką mažiau.
Netiesa, kad Ligonių kasos reikalauja paslaugų sumažinimo. Pasirašomos sutartys yra panašioms apimtims, bet didesnėmis sumomis. Mes tik manome, kad kai kuriose srityse reikia stabdyti paslaugų augimą.
Jeigu yra prioperuojama daug venų, sąnarių ir tulžies pūslių, tai tegul būna tiek pat, nors mums ir atrodo, kad šiek tiek daugoka. Tik manome, kad didesnio augimo šitoje srityje nebereikėtų. Apie mažinimą nėra jokios kalbos“, – aiškino G. Bendorius.
Didės eilės pas gydytojus?
Sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Artūras Nastaravičius sakė, kad VLK siūlomi pakeitimai iš esmės pakeis medicinos sistemą.
„Vadovai bus priversti skaičiuoti, kiek paslaugų jie gali suteikti, neatliepiant realaus poreikio. Nes antrinės sveikatos priežiūros įstaigos pačios siuntimo išrašyti negali, paciento kelias prasideda nuo šeimos medicinos.
Arba bus mažinami darbuotojų krūviai įstaigose, kur sutartys dabar viršijamos, arba pacientai bus priversti už paslaugas mokėti iš savo lėšų“, – pastebėjo prie Seimo SRK posėdžio prisijungęs A. Nastaravičius.
Jam antrino ir Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja sveikatos klausimais Goda Keso
„Jei už suteiktas medicinos paslaugas būtų mokama tik dalis jų vertės, tai neišvengiamai lemtų paslaugų kiekio mažėjimą. Pacientams teks ilgiau laukti eilėse, paslaugos taps dar sunkiau prieinamos“, – sakė G. Keso.
Pokyčiai įsigaliotų nuo balandžio
Kokie tiksliai pakeitimai taip papiktino dalį ligoninių vadovų? VLK direktorius paaiškino, kad už vieną paslaugą nepanaudotas lėšas įstaiga gali „permesti“ ir panaudoti kitoms išlaidoms.
„Tarkime, įstaiga, nesuteikusi kardiologų konsultacijų, galėjo tas lėšas panaudoti slaugai. Mūsų požiūriu tas nėra teisinga“, – sakė G. Bendorius ir pridūrė, kad tokiu atveju įstaigos vadovybei trūksta motyvacijas sukurti sąlygas kardiologinėms paslaugoms.
VLK siūlo apriboti galimybes laisvai perskirstyti paslaugas, už kurias gaunamas apmokėjimas.
Kita idėja susijusi su tuo, kad 2025 m. mažėja lėšų puodas, numatomas viršsutartinių paslaugų apmokėjimui.
„Dėl to siūlome, kad prioritetinės viršsutartinės paslaugos būtų apmokamos 100 proc. Onkologijos, traumos, gimdymai – neįmanoma pasirinkti. Kiek jų nutiko, jei nepataikėme sudaryti sutarties, nėra ką išsigalvoti – už viską reikia sumokėti“, – sakė G. Bendorius.
Tačiau jis aiškino, kad mažiau prioritetinės viršsutartinės paslaugos (dienos chirurgija, kompiuterinė tomografija, MRT tyrimai) galėtų būti apmokamos tik iš dalies – 70 proc. nustatyto įkainio. Jei sutartyje numatytas paslaugų apimtys būtų viršytos labai stipriai, VLK už jas norėtų visai nemokėti.
„Buvo tokių vidutinio dydžio privačių gydymo įstaigų, kurios viršijo sutartis 5, 10 kartų. Tokiu atveju sutartis netenka prasmės, ji veikia kaip kainynas. Sudariau sutartėlę, o po to, kiek pajėgsiu, tiek ir teiksiu paslaugų“, – apie galima piktnaudžiavimą kalbėjo G. Bendorius.
„Tas išbalansuoja sistemą, ištampo gydytojus po įstaigas. Norėtume uždėti nedidelį ribojimą, kad iš PSDF lėšų sutarties viršijimas negalėtų būti begalinis“, – pridūrė jis.
VLK direktorius taip pat siūlė viršsutartines neprioritetines stacionaro paslaugas apmokėti 30 proc. įkainio.
G.Bendorius pristatė ir naują skirstymą. Absoliutaus prioriteto paslaugos (kardiologo, neurologo, endokrinologo, hematologo ir onkologo konsultacijos) būtų apmokamos 100 proc.
Išplėstinės ir išsamios konsultacijos bei ambulatorinė chirurgija irgi turėtų būti apmokama 100 proc. Tas pats galiotų prioritetinei stacionarinei reabilitacijai (pvz., po endoprotezavimo ar po onkologinės operacijos).
Išplėstinės ir išsamios konsultacijos bei ambulatorinė chirurgija irgi turėtų būti apmokama 100 proc. Tas pats galiotų prioritetinei stacionarinei reabilitacijai (pvz., po endoprotezavimo ar po onkologinės operacijos).
Kitų paslaugų apmokėjimas, pasak VLK vadovo, priklausytų nuo to, „ar lieka pinigų“.
Pasak G. Bendoriaus, norima, kad VLK siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo antrojo šių metų ketvirčio, t.y. balandžio 1 d.
„Bet kokie viršijimai, kurie bus pirmo ketvirčio, būtų 100 proc. apmokami. Net jei ir reikėtų įkišti ranką į rezervą, galvotume, kad už juos reikėtų pilnai sumokėti, nes šiek tiek pavėlavome su pasiūlymais“, – sakė G. Bendorius.
Praėjusiais metais 44 viešosios sveikatos priežiūros įstaigos dirbo nuostolingai, rodo VLK duomenys. Tai reiškia, minusą biudžete turėjo maždaug ketvirtadalis visų įstaigų.
2025 m. Seimo patvirtintas PSDF biudžetas yra 3,94 mlrd. eurų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
Source link
