Sniegė Balčiūnaitė, BNS- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo sugriežtinti jaunų šeimų pirmojo būsto įsigijimo su valstybės parama tvarką – nustatyti gyvenamojo ploto kainos, kurios dalį dengtų valstybė, lubas, įpareigoti jame registruotis. Parama nebūtų teikiama įsigyjant būstą kurorte ar arti didmiesčių.
Ministerijos parengtos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisos numato, kad subsidijos dydis siektų 50 proc. pradinio įnašo, kuris apskaičiuojant subsidiją negalėtų viršyti 15 proc. paskolos sumos – ji negalėtų būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.
Ministerija sako, kad nauja tvarka leistų paramą gauti du kartus daugiau šeimų.
Priklausomai nuo šeimoje auginamų vaikų skaičiaus, dabar skiriama 15-30 proc. paskolos dydžio subsidija, arba šeimos prašymu – pradiniam įnašui padengti.
Siūloma neberemti tų šeimų, kurios butus įsigytų aplink didmiesčius – parama būtų teikiama, jeigu būstas būtų ne metropolinio centro, jį supančios (žiedinės) savivaldybės teritorijoje ir ne kurorte.
Taip pat parama nebūtų teikiama, jeigu šeima nuspręstų įsigyti brangesnį negu 150 tūkst. eurų būstą. Ministerijos teigimu, iki šiol apie 5 proc. remiamų būstų buvo brangesni.
Be to, būsto savininkai jame privalėtų deklaruoti gyvenamąją vietą bent penkerius metus. 2018-2022 metais apie 6 proc. jų to nedarė.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžeto galimybės yra ribotos, siūloma atsisakyti pretendentų į paramą sąrašo – prašymai būtų teikiami tik esant finansavimui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apie siūlomus pokyčius pranešė vasarį – tuomet ministerijos Paramos būstui grupės vadovė Soneta Brinienė Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė, kad priemonę bus bandoma taiklinti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė birželį sakė, kad šiemet nebebus skiriama papildomų lėšų jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą regionuose.
Nuo 2018-ųjų rugsėjo, kada įsigaliojo paramos tvarka, iki 2022 metų pabaigos paramą gavo 5313 jaunų šeimų, joms skirta beveik 68 mln. eurų, o nuo 2020 metų iki 2022-ųjų pabaigos gavėjų skaičius išaugo apie 1,5 karto.
Maždaug trečdalis šeimų įsigijo pirmąjį būstą aplink tris didmiesčius: Klaipėdos rajone – 965 šeimos, Kauno – 380, Vilniaus – 305, o joms išmokėta apie 20 mln. eurų paramos.
Išnaudojus šiai priemonei skirtus 8 mln. eurų, nuo birželio nebeteikiamos pažymos, kad šeima turi teisė į paramą būstui. Laukiančiųjų sąraše yra daugiau kaip 200 šeimų, o 2024 metais, manoma, jų skaičius išaugs iki 725, joms reikėtų virš 14 mln. eurų.
Galerijos
-
LKL rungtynės: „Wolves“ … -
Pasaulinė aortos diena Kauno … -
Šaulių pratybos Kauno rajone… -
R. Sakadolskio žurnalistikos … -
„Oktoberfest“ šventė Kau… -
576-oji karo Ukrainoje diena… -
Rudens mugė Laisvės alėjoje… -
Krepšinio rungtynės: 2003 m…. -
Į premjerą „Audra” rinkosi g… -
575-oji karo Ukrainoje diena…
-
Nedaug sulčių spaudyklų dirba visu pajėgumu: ar kainos augo?
Nedaug sulčių spaudyklų šiemet dirba visu pajėgumu – kai kuriuose rajonuose obuolių derlius itin prastas, nes žiedus „apkandžiojo“ pavasario šalnos. Tačiau kai kurios spaudyklos nespėja spausti sulčių.
… -
Grįžta laukiniai 1990-ieji: vagystės iš vilkikų pasiekė tokį mastą, kad gali tekti branginti prekes
Lietuvos vežėjai tikina, kad produktų vagystės tiesiai iš vilkikų Europos keliuose pasiekė tokį mąstą, jog gali prisidėti prie prekių brangimo. Tarptautinė gabenamo turto organizacija skaičiuoja, esą 8 milijardai prekių šiemet dėl…
-
Siūlo jau pakalbėti apie žiemos šventes: sufleruoja, kokios dovanos bus laukiamiausios
Anot renginių organizatorių, ekonomikos recesija, klimato atšilimas, karas Ukrainoje bei pasaulį siaubiančios stichijos turi įtakos, kaip šiemet sutiksime žiemos šventes. Naujausios tendencijos rodo, kokia spalva šiemet dominu…
-
Atskleidė, kuriuose miškuose pilna grybų, bet jų niekas nerenka
Dzūkijoje grybų supirkimo punktų – vienas kitas, nes dėl sausros miškai tušti, tuo metu rytų Lietuvoje punktų galėtų būti ir daugiau – miškai pilni voveraičių, baravykų, raudonikių ir kitų grybų, tačiau nėra su…
-
Kišenių tuštinimo sezonas – jau ant nosies: kiek mokėsime už šildymą?
Artėjantis šildymo sezonas bus pigesnis nei praėjęs, tačiau priklausomai nuo to, kur gyvenate, kainos gali skirti net keliais kartais. Kiek reikės mokėti už šildymą ir kurie miestai mokės daugiau ar mažiau? Plačiau – LNK reporta…
-
Anykščių rajone bus švenčiamas 124-asis siauruko gimtadienis
Anykščių rajone, Surdegyje, šeštadienį rengiama 124-oji siaurojo geležinkelio gimtadienio šventė.
… -
Kailinių žvėrelių augintojai prašys prezidento vetuoti verslą draudžiančias pataisas
Seimui šią savaitę uždraudus kailinių žvėrelių fermas nuo 2027 metų, šių gyvūnų augintojai žada prašyti prezidento Gitano Nausėdos pataisas vetuoti.
… -
M. Sinkevičius: Lietuvai reikia galvoti, kaip gyvens „užsukus europinių pinigų kranelį“
Į viešąją infrastruktūrą Europos Sąjungos (ES) lėšas gausiai investuojanti Lietuva turėtų pradėti galvoti, kaip ji tęs investicijas „užsukus europinių pinigų kranelį“, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadov…
-
Masiškai apiplėšiami vilkikai: tai turės įtakos prekių kainoms?
Lietuvos vežėjai tikina, kad produktų vagystės tiesiai iš vilkikų Europos keliuose pasiekė tokį mastą, jog tai gali prisidėti prie prekių brangimo. Tarptautinė gabenamo turto organizacija skaičiuoja, esą 8 mlrd. prekių šiemet dėl v…
-
Ekonomistai: šalies pramonė rodo stabilumo ženklus, prognozės atsargios
Lietuvos pramonės gamyba, įskaitant medienos, baldų bei chemijos įmonių, rugpjūtį rodė stabilumą, nors buvo mažesnė nei pernai, tačiau kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, metalo apdirbimas, viršijo lūkesčius, sako ekonomistai. Visgi realaus …
Daugiau straipsnių
About The Author
