Kovo 11 d. Miko ir Kipro Petrauskų namuose-muziejuje atidaryta paroda „Lietuviais esame mes gimę“, kurioje atskleidžiama muzikų meilė Tėvynei. Ji juntama per sukurtas dainas, įžvelgiama gaidų leidiniuose ir fotografijose, menančiose Lietuvos kariuomenės kūrimąsi.
Kompozitoriaus Stasio Šimkaus kurtos dainos „Lietuviais esame mes gimę“ (tekst. aut. Jurgis Zauerveinas) žodžiais pavadinta paroda akcentuoja lietuvybę, nepriklausomybę ir valstybingumą, kuriuos propagavo lietuvių muzikai, daugiau nei prieš šimtą metų kūrę Lietuvos valstybę.
Ekspozicijoje – XIX a. pab. – tarpukario laikotarpio fotografijos, gaidos, gaidų leidiniai, iš kurių vienas – net su Vinco Kudirkos autografu. Parodoje yra ir „Pavasarininkų“ ženklelis, priklausęs kompozitoriui Aleksandrui Kačanauskui.
Kariuomenėje – gausus būrys muzikų
Daug informacijos pateikia Lietuvos kariuomenės majoro, Valstybės teatro solisto Antano Kučingio nuotraukų albumas, kuriame užfiksuota A. Kučingio kuopa Panemunės miške, karinės pratybos, paradas Alytuje XX a. 3-4 deš. ir kiti momentai.
Parodoje lankytojai su Lietuvos kariuomenės uniforma išvys kompozitorių Stasį Šimkų, chorvedį, dainininką Petrą Visockį, Valstybės teatro baleto artistą Petrą Volkovą, pamatys Lietuvos kariuomenės orkestrą, kuriam priklausė ir gitaristas Jurgis Rimkevičius.
„Norime parodyti, kad meilę tėvynei galima išreikšti įvairiausiais būdais. Labai dažnai Lietuvos muzikai, menininkai prisidėdavo prie tėvynės gynimo, meilės jai populiarinimo. Nustebtumėte, kiek muzikų tarnavo Lietuvos kariuomenėje!“, – sakė M. ir K. Petrauskų namų-muziejaus muziejininkė Irma Grigaitytė.
Ji pasakojo, kad muzikai ne tik dalyvaudavo Dainų šventėse, profesinėje veikloje, bet ir įsiliedavo į Lietuvos kariuomenę, karininkų chorus, Lietuvos šaulių sąjungą, Lietuvių katalikų jaunimo federaciją „Pavasaris“ ir kitas lietuvybę puoselėjančias organizacijas. Propaguodami meilę tėvynei, muzikai pasirodymuose dėvėdavo tautinius rūbus.
Gaidų leidiniai – su patriotine simbolika
Tarpukariu ir prieš tai leistuose gaidų leidiniuose randama itin daug dainų lietuvybės tema, skirtų tėvynei. Leidiniai neretai puošti patriotiniais simboliais.
„Dažnai gaidų leidiniai leisti su piešinėliais, simboliais, kur vaizduojamas namelis, žirgas, trispalvė. Dar okupuotoje Lietuvoje, priklausant carinės Rusijos imperijos teritorijai, lietuviai leido gaidas su lietuviška simbolika. Jos buvo labai populiarios, perkamos“, – teigė muziejininkė. Ji pridūrė, kad Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę gaidų leidyba buvo standartizuota.
Parodoje „Lietuviais esame mes gimę“ eksponuojami įvairūs gaidų leidiniai, tarp jų: Vinco Kudirkos „Kanklės. Lietuviškos dainos“, I d., Tilžė (1895), Vilhelmo Storostos-Vydūno „Lietuvos varpeliai“, Tilžė (1909), kunigo Kazio Ambrazaičio „Laisvės varpui Kaune“ (1925). Ekspozicijoje pateikiama ir spektaklio-koncerto, skirto 13-osioms Lietuvos kariuomenės įkūrimo metinėms paminėti programa Valstybės teatre (1931), Juozo Naujalio leidinys „Mūsų muzika. 8 lietuviškos tautiškos dainos“ (1906), dainininko, choro dirigento Antano Vaičiūno leidinys „Šauliai, broleliai“ (1932).
Daina – tarsi malda
Muziejininkė pabrėžė, kad anksčiau lietuviai dainuodavo visur.
„Kokios populiarios būdavo dainų šventės, kiek įvairiausių organizacijų jos sutraukdavo! Nepriklausomybės kovų laikotarpiu muzikai keliaudavo prie fronto linijos, ten rengdavo pasirodymus, kad įkvėptų kovoti. Tokius pasirodymus rengdavo ir operos solistas K. Petrauskas, kompozitorius S. Šimkus“, – pasakojo I. Grigaitytė.
Ji pažymėjo, kad S. Šimkaus kurta daina „Lietuviais esame mes gimę“ skamba kiekvienoje Dainų šventėje ir yra tarsi įaugusi kiekvienam lietuviui į širdį.
„Daugumai dabartinių solistų, choristų ši daina yra tarsi malda. Ji neša tautos stiprybę. Po 100 metų atsivertę nuotraukas, natas matome, kad lietuviai visada mylėjo savo tėvynę, galime semtis įkvėpimo iš praeities, tas dainas dainuoti ir dabar”, – ragino muziejininkė.
Parodoje pateikiami eksponatai iš M. ir K. Petrauskų rinkinio. Jie labai retai patenka į ilgalaikes ekspozicijas ir yra rodomi ribotą laiką – iki balandžio 5 d.
Source link
