Metų pradžioje didėjusią infliaciją pristabdė išaugęs neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonomikos raidos. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą balandžio mėn. šiek tiek sumažėjo ir sudarė 3,6 proc. Nukritus energijos išteklių kainoms ir padidėjus euro vertei, energijos kainos vartotojams kilo lėtesniu metiniu tempu ir daugiausia prisidėjo prie metinės infliacijos sumažėjimo, o maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainų augimas ir įtaka metinei infliacijai atitinkamai toliau didėjo (žr. 1 pav.).
Komentuoja Laura MociūnaitėLietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė
Balandžio mėn. mėnesinė infliacija pasiekė žemiausią reikšmę šiais metais ir sudarė 0,2 proc. (žr. 2 pav.). Tiek dėl sezoniškumo, tiek dėl nukritusių energijos išteklių kainų per mėnesį reikšmingai sumažėjo administruojamosios ir degalų kainos, o maistas, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, paslaugos ir pramonės prekės, kaip ir įprasta balandžio mėnesiais, brango.
Padidėjus euro vertei ir nukritus energijos išteklių kainoms, energijos kainos balandžio mėn. kilo lėtesniu – 1,9 proc. – metiniu tempu ir daugiausia prisidėjo prie metinės infliacijos sumažėjimo. O per mėnesį, veikiama dar ir sezoninių veiksnių, energija atpigo 4 proc., kainų lygis pastebimai sumažėjo (žr. 3 pav.). Energijos išteklių kainų raidą veikė įvairūs veiksniai. Išaugęs neapibrėžtumas ir rizikos dėl galimo paklausos susitraukimo lėmė Brentas naftos kainų krytį – per mėnesį kainos sumažėjo apie 6,8 proc. O elektros kainų rinkoje raidą reikšmingai veikė padidėjusi nacionalinė elektros generacija. Remiantis Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, balandžio mėn. ji patenkino net 99 proc. elektros poreikio – daugiausia nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Minėtų žaliavų kainų raida reikšmingai paveikė degalų ir elektros kainas vartotojams – balandžio mėn. jos buvo mažesnės nei prieš metus ir labiausiai slopino energijos kainų augimą (žr. 4 pav.).
Dėl sustiprėjusio spaudimo maisto prekių kainoms, maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainų augimas toliau didėjo ir balandžio mėn. sudarė 5,6 proc. Padidėjęs spaudimas maisto prekių kainoms labiausiai matomas pirmajame maisto tiekimo grandinės etape – žemės ūkio produktų supirkimo kainos Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 12,1 proc. didesnės nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Pastebimiau pakilo ir importuoto maisto kainos, jos gruodžio–vasario mėn. buvo vidutiniškai 2,9 proc. didesnės nei prieš metus. Dėl padidėjusio spaudimo maisto prekių tiekimo grandinėje metinis maisto kainų augimas tendencingai didėjo nuo praėjusių metų lapkričio mėn. ir šių metų balandžio mėn. sudarė 4,4 proc. (žr. 5 pav.). Iš sparčiau brangusių maisto prekių grupių paminėtini pieno produktai, kurie, veikiami išaugusių pieno supirkimo kainų, balandžio mėn. pakilo 6,8 proc. metiniu tempu ir reikšmingai prisidėjo prie maisto kainų augimo (žr. 6 pav.). O alkoholiniai gėrimai ir tabakas, kurių vartojimą siekiama mažinti, veikiami nuo sausio mėn. padidintų akcizų brango beveik dvigubai sparčiau nei maisto prekės. Sparčiai kylant visos (maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką) prekių grupės kainoms, paslaugos nuo vasario mėn. nebėra dominuojanti komponentė, kuri lemia infliaciją (žr. 1 pav.).
Grynoji infliacija, kuri neapima labiausiai svyruojančių – energijos ir maisto – prekių kainų, nuo šių metų vasario mėn. nesikeitė ir sudarė 3 proc. Paslaugos – viena iš grynosios infliacijos komponenčių – jau daugiau nei metus brangsta artimu 6 proc. metiniu tempu. Paslaugų kainų augimą ir toliau palaiko nors ir šiek tiek lėčiau, tačiau vis dar sparčiai tebekylantis darbo užmokestis. Vertinant paslaugų kainų augimo struktūrą, galima pastebėti pasikeitimų – išblėsus didinančiam 2024 m. sausio mėn. sugrąžinto pridėtinės vertės mokesčio maitinimo paslaugoms poveikiui, jų kainos nuo šių metų kyla pastebimai lėtesniu (vidutiniškai 6,6 %) metiniu tempu. Kita grynosios infliacijos komponentė – pramonės prekės, pastaruosius tris mėnesius taip pat brangsta reikšmingiau nesikeičiančiu, artimu 0,6 proc. metiniu tempu. Spaudimas pramonės prekių kainoms tebėra silpnas, o pagrindinė pramonės prekių kainų augimą lemianti prekių grupė vis dar yra farmacijos gaminiai.
Dėl JAV įvestų importo muitų sutrikdyta pasaulinė prekyba, išaugęs neapibrėžtumas ir rizikos per mėnesį reikšmingai pakoregavo išorės veiksnius, veikiančius kainų raidą. Tarp tokių veiksnių paminėtinos sumažėjusios energijos išteklių kainos, sustiprėjęs euro kursas dolerio atžvilgiu bei tikėtinas lėtesnis importo kainų augimas, tai mažins spaudimą kainoms ir ateityje.
