1955 m. liepos 1 d. įkūrus naują administracinį vienetą – Kauno rajoną, įsteigta ir Kauno rajono Rajoninė biblioteka. Vykstant pokyčiams, ji gavo Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vardą.
Per septynis dešimtmečius biblioteka augo, keitėsi, bet neprarado savo esmės – būti atvira visiems. Šiuo metu ji turi 30 padalinių, išsidėsčiusių visame Kauno rajone, sėkmingai vykdo inovatyvias veiklas ir efektyviai prisideda prie bendruomenės informacinio, kultūrinio tobulėjimo, profesionaliojo meno sklaidos, socialinės atskirties mažinimo, kraštotyrinio paveldo aktualizavimo.
Bibliotekoje Garliavoje ir 30-yje padalinių skaito per 15 tūkst. skaitytojų. Bibliotekų fondus sudaro 265 tūkst. dokumentų, per metus suorganizuojama apie 5 tūkst. įvairių mokymų bei edukacijų, vyksta puikūs profesionaliojo meno renginiai. Šeši knygomatai užtikrina patogesnę prieigą prie knygų.
„Viešoji biblioteka kartu su padaliniais per septynis dešimtmečius vykdė veiklas, susijusias su įvairiais istorijos vingiais, bet visada siekė būti pokyčiams atviras kultūros ir informacijos centras rajono gyventojams. Didysis veiklos lūžis įvyko 1999–2002 m., bibliotekai dalyvaujant tarptautiniame Atviros visuomenės instituto projekte „Biblioteka – bendruomenės centras“. Projekto veiklos prisidėjo prie naujų informacinių paslaugų teikimo rajono gyventojams. Zapyškio padalinys ir Viešoji biblioteka tapo informaciniais centrais, buvo kompiuterizuotos ir vienos pirmųjų Lietuvoje pradėjo teikti naujas paslaugas naudodamos informacines technologijas“, – pasakojo direktorė Irena Viktorija Stančiauskienė, įstaigai vadovaujanti nuo 1990 m. Vėliau progresą skatino nacionaliniai projektai.
Biblioteka teikia daug nemokamų įdomių paslaugų: Sensorinis kambarys, erdvės bendrauti, meninėms patirtims, profesionalių dailininkų, fotografų, tekstilininkų, skulptorių, žymių tautodailininkų parodos, profesionalūs teatro spektakliai, įvairios edukacijos vaikams ir suaugusiesiems; savaitgaliais – veiklos šeimoms, galimybė sportuoti, kurti patiems, yra atvira žmonėms su negalia. Net du kartus per mėnesį papildomas turiningas knygų ir kitų dokumentų fondas.
Viena esminių transformacijų įstaigos vadovė laiko socialinį-bendruomeninį proveržį, kai bibliotekų dėmesio centre atsidūrė ne knygos, o žmonės, jų bendruomeniškumo šaknų stiprinimas, bendros kūrybos, empatijos ir solidarumo puoselėjimas. Ne mažiau svarbūs yra ir informacinis, kultūrinis, materialinis bei kvalifikacinis proveržiai.
„Neabejoju, tokiais žingsniais tobulėdamos, bibliotekos taps kultūros startuoliais“, – įsitikinusi įstaigos vadovė. I. V. Stančiauskienė pasidžiaugė ir įvertinimais. Venas jų – Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos skirtas apdovanojimas „Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka – skaitymų inovatorė 2024“.
Paklausta apie bibliotekos ateitį, I. V. Stančiauskienė nedvejojo: „Tikiu, kad biblioteka išliks knygų ir dvasingumo namais. Šalia naujausių technologijų, bendravimo ir neformaliojo švietimo bibliotekoje visada pirmu smuiku turėtų groti etinės vertybės ir dvasinis tobulėjimas.“
Direktorės vizija – biblioteka kaip kultūros startuolis, atvira visiems ir aprūpinta pačiomis naujausiomis technologijomis, tačiau jomis neapsiribojanti. I. V. Stančiauskienė pabrėžė, kad bibliotekininkų dėmesio centre – žmogus, ryšys, bendruomeniškumas, todėl, jos manymu, ateities bibliotekos raida didžiąja dalimi priklausys nuo darbuotojų įgūdžių suderinti informaciją su dvasingumu, edukaciją su bendravimu, nepaliekant knygos nuošalyje. „Jei bibliotekose dirbs darbuotojai, turintys įgūdžių suderinti šiuos dalykus, viskas bus puiku. Įstaigos ateitis priklauso nuo darbuotojų meilės ir atsidavimo darbui“, – baigia direktorė, akcentuodama, kad biblioteka turi išlikti vieta, kur technologijos tarnauja žmogui, o ne atvirkščiai.
