Lietuvos bankų sektorius šių metų pirmąjį pusmetį toliau augino veiklos apimtį – didino gyventojų ir verslo kreditavimą, pritraukė daugiau indėlių. Sektorius yra pelningas bei gerai kapitalizuotas, tačiau dėl sparčiai augančio turto ir mažėjančių palūkanų normų jo pelningumo rodikliai toliau mažėja.
„Minėtu laikotarpiu bankų sektoriaus augimą labiausiai lėmė vieno dalyvio veiklos plėtra. Kartu su Europos Centriniu Banku stebime, kad ji būtų tvari. Mažesnės svarbos bankams būdinga aukštesnė prisiimama kredito rizika, o kai kuriems iš jų itin svarbu toliau didinti kapitalą“, – sako Lietuvos banko Valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.
Lietuvos bankų sektorius per pirmąjį pusmetį uždirbo 537 mln. Eur pelno, 16,7 mln. Eur daugiau negu per 2024 m. tą patį laikotarpį (521 mln. Eur). Šį pokytį iš esmės lėmė Revolut aktyvi plėtra Europos Sąjungos šalyse, dėl kurios ji uždirbo 2,3 karto didesnį – beveik 103 mln. Eur – pelną. Pelningai dirbo 17 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 2. Nuostolingai dirbę bankai bendrai patyrė 2,3 mln. Eur nuostolį. Trijų sisteminės svarbos bankų 2025 m. pirmojo pusmečio bendras pelnas, palyginti su 2024 m. pirmuoju pusmečiu, sumažėjo 30,9 mln. (8,3 %) – iki 343,9 mln. Eur. O devynių mažesnės svarbos bankų bendras pelnas ūgtelėjo 5,5 mln. – iki beveik 7,5 mln. Eur.
Dėl sparčiai augusio turto bankų pelningumo rodikliai toliau mažėjo. Turto grąža per metus sumažėjo ir 2025 m. pirmojo pusmečio pabaigoje sudarė 1,38 proc. (prieš metus – 1,65 %) , o nuosavybės grąža – 18,78 proc. (prieš metus – 21,39 %). Efektyvumo rodiklis, rodantis išlaidų ir pajamų santykį, 2025 m. birželio 30 d. siekė 44,29 proc., per metus jo reikšmė pablogėjo 0,7 proc. punkto.
Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos didėjo 284 mln. Eur (50 %) – iki 854 mln. Eur. Tiesa, pašalinus reikšmingą Revolut grupės įtaką, pajamų augimas sudarė 10,4 mln. Eur (7 %). Bankų veiklos rezultatą sumažino toliau didėjusios administracinės ir kitos veiklos išlaidos, kurios, pašalinus reikšmingą Revolut grupės įtaką, palyginti su 2024 m. pirmuoju pusmečiu, ūgtelėjo 22,5 mln. Eur (6,6 %).
Pirmojo pusmečio pabaigoje bankuose buvo laikoma beveik 68 mlrd. Eur indėlių. Jų skaičius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo beveik 30 proc. Lietuvos gyventojų indėliai sudarė beveik 25 mlrd., o nerezidentų indėliai – 27 mlrd. Eur. Pastarieji per antrąjį ketvirtį padidėjo 3,5 mlrd. Eur (14,9 %). Didžiausią įtaką tokiam augimui darė vieno banko intensyvi veiklos plėtra įvairiose ES šalyse.
Lietuvos banko duomenimis, vidutinės palūkanų normos už naujus terminuotuosius namų ūkių indėlius eurais, laikomus Lietuvos finansų įstaigose, per ketvirtį sumenko nuo 2,12 iki 1,88 proc., o už naujus terminuotuosius įmonių indėlius eurais – nuo 2,26 iki 1,84 proc. (palyginimui – vidutinės palūkanų normos už naujas paskolas sumažėjo nuo 5,11 iki 4,77 %). Europos finansų įstaigose mokamos vidutinės palūkanų normos už naujus gyventojų terminuotuosius indėlius buvo 1,81 proc., t. y. mažesnės nei Lietuvoje, o už naujus įmonių terminuotuosius indėlius – 1,94 proc., t. y. didesnės nei Lietuvoje.
2025 m. antrąjį ketvirtį bankų paskolų portfelis padidėjo beveik 2 mlrd. Eur (6 %) ir pasiekė 35 mlrd. Eur, taigi buvo beveik penktadaliu didesnis nei praėjusių metų antrąjį ketvirtį (29,3 mlrd. Eur).
Gyventojams suteiktos paskolos antrąjį ketvirtį padidėjo 876 mln. Eur (5 %) ir sudarė 18,6 mlrd. Eur. Jas skatino 467 mln. Eur (3,6 %) – iki 13,5 mlrd. Eur – augęs būsto paskolų portfelis. Vartojimo paskolos padidėjo 189 mln. Eur (5,8 %) – iki 3,5 mlrd. Eur. Šio portfelio augimui didžiausios įtakos turėjo paskolos, suteiktos ne Lietuvos rezidentams.
Paskolos įmonėms antrąjį ketvirtį didėjo panašiu tempu (5 %) ir sudarė 13,6 mlrd. Eur. Reikšmingai didėjo finansavimas įmonėms, užsiimančioms elektros, dujų, garo ir oro kondicionavimo (181 mln. Eur), nekilnojamo turto operacijų (149 mln. Eur) ir administracine ir aptarnavimo (80 mln. Eur) veikla. Vis dėlto daugiausia paskolų suteikta nekilnojamojo turto operacijų (3,7 mlrd. Eur) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos (2,3 mlrd. Eur) sektoriuose veikiančioms įmonėms.
Paskolų kokybė buvo gera, neveiksnių (blogų) paskolų dalis visame portfelyje mažėjo: antrąjį ketvirtį sumažėjo 0,03 proc. punkto ir sudarė 0,82 proc. visų paskolų. Augant gyventojų paskolų portfeliui, jo blogų paskolų santykinė dalis sumažėjo iki 1,09 proc. Įmonių blogų paskolų dalis portfelyje padidėjo 0,02 proc. punkto – iki 1,2 proc.
Bankų sektorius ir toliau buvo gerai kapitalizuotas, nors jo kapitalo pakankamumo rodiklis antrąjį ketvirtį ir sumažėjo nuo 24,7 iki 22,9 proc. (minimalus reikalavimas – 8 %). Lietuvoje veikiančiuose bankuose ir toliau dominuoja aukščiausio lygio kapitalo priemonės. Visi bankai su pakankamai didele atsarga vykdė nustatytus likvidumo rodiklius, o likvidžiojo turto atsargos buvo reikšmingos. Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (angl. Likvidumo aprėpties santykisLCR) per ketvirtį padidėjo nuo 359 iki 468 proc. ir daugiau kaip keturis kartus viršijo nustatytą minimumą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 19 bankų, iš jų 6 – užsienio bankų filialai. Didžiausias bankų sektoriaus dalyvis „Revolut Holdings Europe“ UAB (aukščiausiu konsolidavimo lygiu) per ketvirtį užimamą rinkos dalį padidino dar 2,7 proc. punkto – iki 33,5 proc. „Swedbank“, AB, rinkos dalis sudarė 24,7 proc., AB SEB banko – 18,2 proc., AB Artea banko (anksčiau AB Šiaulių bankas) – 6,2 proc. Šiuos keturis didžiausius bankus tiesiogiai prižiūri ECB. Užsienio bankų filialų, tarp kurių toliau dominuoja Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, turtas sudarė 14,6 proc. viso bankų sektoriaus turto.
Kas ketvirtį viešai skelbiamą informaciją apie kiekvieno banko pagrindinius veiklos rodiklius ir veiklos riziką ribojančių reikalavimų vykdymą rasite Lietuvos banko interneto svetainėje.
Bankų veiklos apžvalgos skelbiamos čia.
