Goda Vileikytė, BNS- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rugpjūčio pradžioje Lietuvoje siautusi audra ir kruša Lietuvos žemdirbiams lėmė per 10 mln. eurų nuostolių, skaičiuoja Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialas „VH Lietuva“.
„Kai kurie žemdirbiai per 10 minučių krušos neteko visų metų darbo rezultato – kruša negailestingai nupjovė augalus“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė „VH Lietuvos“ vadovas Martynas Rusteika.
M. Rusteikos nuomone, bendra žala visos Lietuvos žemdirbiams galėtų siekti daugiau nei 30 mln. eurų.
„Savidraudos fondas draudžia trečdalį viso Lietuvos ploto, tai mes galime modeliuoti į tai, kad (bendra žala Lietuvai – BNS) yra trigubai daugiau“, – nurodė M. Rusteika.
Jo teigimu, reaguojant į pastarojo meto stichijas savidraudos fondas labiau paveiktuose regionuose didins draudimo kainą.
„Šiemet savidraudos fondai turi nuostolingumą pakankamai didelį, tačiau džiaugiamės, kad esame didelės šeimos nariai. (…) Tam tikruose regionuose bus tam tikrų pokyčių, skirtinguose regionuose yra skirtingos rizikos“, – komentavo M. Rusteika.
Kai kurie žemdirbiai per 10 minučių krušos neteko visų metų darbo rezultato – kruša negailestingai nupjovė augalus.
Anot jo, kruša ypač pažeidė Joniškio, Šiaulių ir Panevėžio rajonų pasėlius.
„Ilgai buvo manoma, kad krušos žalos yra gana lokalios, tačiau pastebėjome, jog ši kruša apėmė trečdalį Lietuvos, tik skirtinguose rajonuose intensyvumas buvo nevienodas“, – sakė jis.
„VH Lietuvoje“ apsidraudę ūkininkai pranešė apie 28,4 tūkst. ha pažeistų pasėlių plotą, gauti 475 pranešimai iš 27 rajonų. Labiausiai nukentėjo javų plotai (25,4 tūkst. ha) ir rapsų laukai (2,3 tūkst. ha).
Apie pažeistus plotus pranešė ir kukurūzų, ankštinių augalų, cukrinių runkelių ir bulvių augintojai.
Tuo metu dėl sausros padarytos žalos, anot „VH Lietuvos“ vadovo, iš 9,6 tūkst. ha apdraustų nuo sausros pasėlių maždaug pusės turėtojai iki šiol pateikė žemes žalos vertinimui. Anot jo, bendrovė kol kas tikslios žalos sumos apskaičiuoti negali, nes ne visas sausros paveiktas derlius buvo nuimtas, vis dar vyksta vertinimas, tačiau tendencija jau matoma.
„Pusė ploto buvo užfiksuota, dėl stichinės sausros buvo pateikta vertinimui (…). Faktas, kad nuostoliai nėra tokie dideli, kaip manėme visi kartu, kai įvyko stichinė sausra, kadangi atėjęs lietus greitai pakeitė situaciją“, – sakė M. Rusteika.
Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ valdybos pirmininkas Raineris Langneris teigė, kad sausros ar krušos Lietuvoje kol kas atrodo neįprastai, tačiau ateityje jų tik daugės.
„Jūs gyvenate visai kitame klimatiniame regione ir čia nėra būdingos sausros, kurios yra būdingos pietų Vokietijai ar Italijai. (…) Ar tikėjotės tokios krušos Lietuvoje? Tai buvo naujas reiškinys ir aš manau, kad ateityje mes turėsime dar daugiau tokių reiškinių. Mes turime suprasti, kad klimato kaita vyksta“, – sakė R. Langneris.
„Vereinigte Hagel“ veikia 199 metus, turi 10 filialų ir daugiau kaip 110 tūkst. narių 10-yje Europos Sąjungos šalių.
-
Leidinių pristatymo kaime įkainių 2024-2026 metais siūloma nekeisti
Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei nuo kitų metų nekeisti periodinių leidinių pristatymo kaime ir miestuose, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas vietoves, įkainių.
… -
Aplinkos viceministrė: reikia ieškoti sprendimų dėl neveikiančių žemės įsigijimo ribojimų
Aplinkos ministerija sutinka, kad ribojimas vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės yra apeinamas ir neveikia, todėl reikia ieškoti šios problemos sprendimo būdų.
… -
Iškreiptos miestų vadovų lenktynės dėl darbuotojų: tai toli nenuves
Medikų, mokytojų ir policijos pareigūnų stoka šalyje tokia, kad miestų ir rajonų merai tarpusavyje varžosi, kuris iš kokio regiono pervilios darbuotoją. Jiems mokamos ir vienkartinės išmokos, ir net dešimtys tūkstančių, …
-
Mažesni ūkininkai: ribojimas įsigyti daugiau nei 500 ha žemės neveikia
Smulkių ir vidutinių šalies ūkių atstovai sako, kad ribojimas vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės neveikia.
… -
Pramonė pre septynis mėnesius sumenko 6,6 proc., vien liepą – 8,9 proc.
Visos Lietuvos pramonės produkcijos vertė sausį–liepą, palyginti su pernai tuo pat laiku, sumažėjo 6,6 proc. iki 20,2 mlrd. eurų (to meto kainomis), vien liepą, palyginti su pernai liepa, – 8,9 proc. iki 2,6 mlrd. eurų, o palyginti su bir…
-
Laisvų darbo vietų Lietuvoje per ketvirtį padaugėjo 5,8 proc.
Antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 28,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 1,5 tūkst. arba 5,8 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį ir 1,3 tūkst. arba 4,7 proc. daugiau nei prieš metus.
… -
Prekybininkai: mokyklinį krepšelį su nuolaida galima įsigyti ir už 30 eurų
Likus savaitei iki naujų mokslo metų pradžios prekybos centrai teigia, kad mokyklinių prekių pirkimo „karštinė“ šiemet prasidėjo po Žolinių, o prekių kainos pernelyg neaugo. Mokyklinį krepšelį su nuolaida galima įs…
-
AEI bendrijos, įmonės ir ūkininkai prašo 4 mln. eurų paramos saulės elektrinėms
Per du mėnesius gautos 182 mažų įmonių, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) bendrijų paraiškos įsirengti 12 megavatų (MW) galios saulės elektrines. Prašoma subsidijų suma siekia apie 4 mln. eurų, trečiadie…
-
LAKD: kelio remontas Molėtų rajone nėra pinigų švaistymas
Žiniasklaidai pranešus apie galimą lėšų švaistymą asfaltuojant kelią Molėtų rajone Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) teigia, kad darbai atliekami siekiant išsaugoti asfalto dangą – ant išlyginamojo …
-
G. Skaistė mokesčių reformos kritikams: paketas turi išlikti subalansuotas
Valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės partijos atstovui pareiškus, kad svarstant mokesčių reformą reikėtų koncentruotis tik į pelno mokestį, o gyventojų pajamų (GPM) bei nekilnojamo turto (NT) mokesčių pakeitimus „padėti į &sc…
Daugiau straipsnių