Prisipažinsiu, per ilgus savo žurnalistinio darbo metus teko daryti daugybę „sunkių“ reportažų, tačiau šįkart, imdamasis naujos temos, pradžioje pasijutau kažkaip nejaukiai. Ir pasirodo, visai be reikalo.
Penktadieniais vyksta malda
Bet apie viską nuo pradžių. Kad pačiame miesto centre, Ramybės parko šiaurės vakarinėje dalyje, Totorių ir Trakų gatvių kampe, stovi vienintelė Lietuvoje mūrinė musulmonų mečetė, tikriausiai žino daugelis.
Musulmonai Kaune siekia atsiimti žemes: teismai laimėti, tačiau atsirado kliūčių
Ne vienas, tikriausiai, yra girdėjęs ir tai, kad čia kiekvieno penktadienio popietę vyksta Džummua malda.
Į ją tądien susirenka keli šimtai mieste gyvenančių islamo religijos išpažintojų. Daugiausia vyrų, nors teko skaityti, kad mečetėje, antrame aukšte, skirta nedidelė salytė moterims, tačiau neteko jų išvysti.
Nemaža dalis jų yra užsienio studentai, tačiau nemažai ir dirbančių statybose, logistikos srityje, taip pat taksistų bei maisto išvežiotojų.
Patarė atsargiau fotografuoti
„Kad jų mieste nemažai, pastebi daugelis, tačiau kai pamatai jų tokią minią, kyla įvairiausių minčių“, – sakė netoliese gyvenantis bičiulis Ramūnas. Ir pakvietė „nepatingėti“ ir savo akimis pamatyti tai, kas čia vyksta.
„Tik per daug nesiblaškyk su fotoaparatu, nes kaip žinai, pietiečiai karštakošiai ir nežinia, kaip jie sureaguos“, – patarė jis.
Tad gerokai prieš maldos pradžią, aš jau netoli mečetės. Netoli jos jau būriuojasi nemažai pietietiškos išvaizdos vyrų. Kiek supratau daugelis pažįsta vienas kitą, sveikinasi, kažką karštai aptarinėja. Kiti kloja ant žemės atsineštus kilimėlius, nusimauna batus ir atsiklaupia. Į parko prieigas viena po kitos suka daugiausia „Toyota Prius“ automobiliai (tokiais labiausiai mėgsta dirbti musulmoniškų šalių pavežėjai – M.P.) bei maisto išvežiotojai su elektriniais dviračiais.
Šypsojosi ir prašė nufotografuoti
Nežinau, kaip jie reaguos į „nepažįstamąjį“ bei rankoje išvydę fotoaparatą. Prie Trakų gatvėje esančio atsiskaitymo už automobilio stovėjimą aparato, keli vaikinai nesėkmingai bando susimokėti. Spusteliu „nuo krūtinės“ iš tolėliau kelis kadrus. Vaikinai pastebi tai, šypsosi, moja ranka prašydami prieiti arčiau ir dar kartą nufotografuoti.
Pirmasis „nerimas“ dingo ir pradedu daug drąsiau vaikščioti tarp maldai besirengiančių musulmonų. Ir nemažai mano nuostabai, sulaukiu tik pasisveikinimų bei šypsenų. Vis dėlto, keli vaikinai klausia, kur galės išvysti šias nuotraukas ir prašo jas atsiųsti.
Malda truko labai trumpai
Artėjant 14 valandai, prie mečetės jau pasiruošę maldai apie du šimtus, o gal ir daugiau islamo tikinčiųjų. Pagal tradiciją, visi nusiima batus, kai kas net ir kojines.
Vyrai veidu nusisukę į šventojo miesto Mekos pusę kalba maldą. Iš sausakimšos mečetės vidaus girdisi imamo (musulmono dvasininko) balsas. Lygiai 14 valandą prasideda malda.
Atsistoję bei nuleidę galvas musulmonai tyliai meldžiasi, tada klaupiasi ir netrukus, lyg susitarę, visi palinksta prie žemės. Tai kartojasi kelis kartus. Kadangi tokiose religinėse apeigose dalyvauju pirmą kartą, nenorėdamas trikdyti jų rimties, artyn neinu ir fotografuoti stengiuosi iš nugaros. Praeina dar kelios minutės ir… pasirodo viskas. Malda baigėsi. Musulmonai lėtai keliasi, šnekučiuojasi ir susisuka savo kilimėlius. Tarp jų pastebiu keletą tamsiaodžių ir europietiško veido vyrų.
Pavaišino bananais
Įsidrąsinęs vaikštau tarp jų. Jokios neigiamos reakcijos. Pastebiu, kad ne vienas musulmonas pradeda „lukštenti“ bananus.
„Vaišinkis…“, – staiga pamatau priešais stovintį vyriškį, kišantį man bananą. Padėkojęs paimu. „Imk dar, žmonai ir vaikams parneši. Gal ir mineralinio norite“, – laužyta lietuvių kalba sako vyriškis. Paklausus ar čia tokia tradicija ir visada po maldos jie valgo bananus, jis atsako neigiamai.
„Ne, čia pirmą kartą kažkas padarė tokią dovaną“, – paaiškina jis, pridūręs, kad mečetėje bei greta jos, tikintieji ne tik klauso imamo pamokymų, bet ir gauna naudingos informacijos ir žinių, sprendžia įvairius bendruomenėje iškilusius tiek religinius, tiek gyvenimiškus klausimus.
Musulmonų tik daugėja
Dar keliolika minučių vyrai bendrauja tarpusavyje ir pradeda skirstytis. Totorių gatvėje link Vytauto prospekto susidaro automobilių spūstis. Sugrįžęs į redakciją, norėdamas gauti tam tikros informacijos, pabandžiau rasti internete musulmonų bendruomenės pirmininko telefoną. Tačiau nesėkmingai. Yra tik elektroninis paštas.
Tame pačiame internete pavyko rasti informaciją, kad 2001 metais Lietuvoje gyveno apie 3 tūkst musulmonų, Kaune apie 300. Didžiausia populiacija – Vilniuje ir rajone.
Kiek jų dabar, sunku pasakyti. Faktas, kad kelis kartus daugiau. Tame pačiame internete neseniai teko skaityti informaciją, kad jų gali būti daugiau nei 30 tūkst.
