Sudėtingus 2025 m. Lietuvos ekonomika baigė augimu. Nors plėtra nebuvo sparti, didėjo daugelio svarbiausių sektorių – tiek pramonės, tiek prekybos, tiek paslaugų, tiek statybos – pardavimai. Šiais metais Lietuvos ekonomika turėtų augti sparčiau – ją skatins įgyvendinamos reformos ir didesnės valdžios sektoriaus išlaidos, o kaip šaukštą deguto medaus statinėje galima būtų įvardyti vangią lietuviškų prekių ir paslaugų paklausą pagrindinėse prekybos partnerėse.
Valstybės duomenų agentūros išankstinio įverčio duomenimis, 2025 m. paskutinį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ekonomika paaugo 1,7, o palyginti su prieš metus buvusiu ketvirčiu, – 2,5 proc. Labiausiai ekonomikos raidą skatino pramonės, prekybos, transporto ir saugojimo įmonių rezultatai. Tokia metų pabaiga lėmė, kad praėjusiais metais Lietuvos ekonomika padidėjo 2,7 proc. – tai šiek tiek spartesnis augimas nei pastarąjį penkmetį.
Komentuoja Darius ImbrasasLietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas
Po pusmetį trukusio stabtelėjimo apdirbamosios gamybos pardavimai vėl rodo atsigavimo ženklų. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos pardavimai, apskaičiuoti palyginamosiomis kainomis ir pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, pirmą kartą per tris ketvirčius vėl augo: tiesa, kukliai – 0,3 proc. ir buvo 1,8 proc. didesni nei prieš metus. Visų 2025 m. rezultatai buvo geresni: apdirbamosios gamybos pardavimai padidėjo 2,9 proc. Vis dėlto didžiąją šio prieaugio dalį nulėmė pirmasis pusmetis, kai nemenka dalis Europos eksportuotojų pasinaudojo suintensyvėjusiu atsargų kaupimu prieš įsigaliojant didesniems muitų tarifams. Tiek praėjusių metų paskutinį ketvirtį, tiek per visus 2025 m. fiksuota išskirtinė mašinų ir įrengimų gamybos pramonės pardavimų augimo sparta – jos pardavimai per metus išaugo beveik penktadaliu. Šioje srityje ypač išsiskyrė kompiuterinius, elektroninius ir optinius gaminius gaminančios įmonės – jų pardavimai per metus padidėjo beveik trečdaliu, o per penkerius metus šių įmonių pardavimų dalis beveik padvigubėjo – nuo 3,2 iki 6,4 proc. visos apdirbamosios gamybos pardavimų. Šio sektoriaus plėtra nemenkai susijusi su „Teltonika“ įmonių grupės augimu. Iš apdirbamosios gamybos šakų, susiduriančių su didesniais sunkumais, reikėtų išskirti automobilių pramonei priskiriamas įmones. Joms neigiamą poveikį daro bendri Europos Sąjungos lygmens sunkumai šiame sektoriuje. Taip pat vis dar sudėtingesnė padėtis yra chemijos ir plastikų gamybos įmonių – jos kenčia nuo didesnių energijos žaliavų kainų, padidėjusių muitų tarifų ir konkurencijos su ne tokius griežtus aplinkosauginius reikalavimus taikančių šalių gamintojais.
Apdirbamosios gamybos pardavimai turėtų augti ir šių metų pradžioje, tačiau paklausa pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse šiemet didės lėčiau nei pernai ir tebebus pastebimai mažesnė nei prieš COVID-19 pandemiją. Europos Komisijos skelbiamas Lietuvos apdirbamosios gamybos pasitikėjimo rodiklis praėjusių metų pabaigoje pakilo iki aukščiausio lygio per visus metus ir vėl viršijo ilgalaikį vidurkį. Labiausiai prie šio pagerėjimo prisidėjo stipriai pagerėję lūkesčiai dėl gamybos apimties artimiausią ketvirtį. Vis dėlto euro zonos – didžiausios Lietuvos prekybos partnerės – įmonių nuotaikos rodo, kad šis Lietuvos apdirbamosios gamybos atsigavimas nebus itin spartus. Pavyzdžiui, euro zonos pirkimo vadybininkų indeksas (angl. Purchasing Managers’ Index) šių metų sausio mėn. sudarė 51,5 punkto, o tai rodo tolesnę, bet vis dar kuklią plėtrą. Paslaugų sektorius ir toliau yra pagrindinis augimo variklis, o apdirbamosios gamybos rodikliai tebesvyruoja ties 50 punktų riba, skiriančia plėtrą nuo nuosmukio. Panašią situaciją rodo ir oficialios kitų šalių ekonomikos raidos prognozės – jomis remiantis sudarytas lietuviškų prekių ir paslaugų paklausos rodiklis šiemet turėtų augti lėčiau nei pernai, o augimo tempas bus pastebimai vangesnis nei prieš pandemiją.
Nenustojanti didėti namų ūkių perkamoji galia skatina ir mažmeninės prekybos pardavimus – ši tendencija turėtų išlikti ir šiemet. 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, mažmeninės prekybos apyvarta, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, padidėjo 0,8 proc. ir buvo 3,6 proc. didesnė nei prieš metus. Panašiu tempu mažmeninės prekybos pardavimai augo ir vertinant visų 2025 m. rezultatą, kurį metų pradžioje buvo šiek tiek apribojusi trumpam paūmėjusi infliacija ir pradėti taikyti mokestiniai pakeitimai. Nors praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį pardavimų augimas šiek tiek sulėtėjo, jų lygis vis tiek pasiekė naujų aukštumų. Tuo laikotarpiu augo daugelio pagrindinių prekių grupių pardavimai. Ypač sparčiai didėjo prekyba internetu – metų pabaigoje ji buvo beveik ketvirtadaliu didesnė nei prieš metus. Kitų prekių grupių pardavimai augo kukliau, o automobilių degalų prekybos apyvarta visus metus nesugebėjo atsitiesti po metų pradžioje patirto stipraus kritimo. Prie tokios mažmeninės prekybos raidos labiausiai prisidėjo didėjanti namų ūkių perkamoji galia: remiantis „Sodros“ duomenimis, vidutinis darbo užmokestis 2025 m. pabaigoje pakilo daugiau nei 8 proc., didėjo ir užimtųjų skaičius, o infliacija sudarė 3,5 proc. Tokia darbo rinkos padėtis ir vykdoma antrosios pensijų pakopos reforma palankiai veikia namų ūkių lūkesčius tiek dėl jų pačių finansinės padėties, tiek dėl šalies ekonomikos raidos – praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį jie pastebimai pagerėjo. Tai turėtų skatinti didesnį vartojimą ir kilstelėti mažmeninės prekybos pardavimus į naujas aukštumas. Tiesa, bent jau 2026 m. pirmąjį ketvirtį namų ūkių norą išlaidauti gali šiek tiek atvėsinti viena žvarbiausių šio amžiaus žiemų.
Rinkos paslaugų sektorius ir toliau palaiko gana spartų plėtros tempą. Remiantis spalio–lapkričio mėn. duomenimis, įvertintais palyginamosiomis kainomis ir pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, rinkos paslaugų pardavimai buvo 1,1 proc. didesni nei trečiąjį ketvirtį ir 7,3 proc. viršijo prieš metus buvusį lygį. Panašiu tempu rinkos paslaugų apyvarta turėtų augti ir vertinant visus 2025 m. Jau keletą metų didžiausią indėlį į šio sektoriaus plėtrą daro informacijos ir ryšių paslaugas teikiančios įmonės – jos nulėmė daugiau kaip pusę viso rinkos paslaugų pardavimų padidėjimo. Daugelio kitų rinkos paslaugų pardavimai taip pat didėjo, tik fiksuotas nedidelis apgyvendinimo ir maitinimo veiklų apyvartos sumažėjimas. Praėjusiais metais pamažu atsigauti pradėjo ir transporto ir saugojimo sektorius, tačiau jo pardavimai tebėra apie dešimtadaliu mažesni nei 2021 m. Žvelgiant į šiuos metus, paslaugų sektorius neturėtų nustoti augti. Naujausias Europos Komisijos skelbiamas paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį buvo didžiausias per beveik trejus metus, daugiausia dėl pagerėjusių lūkesčių dėl didesnės paklausos ateityje. Apskritai daugelyje paslaugų sektorių, išskyrus maitinimo ir gėrimų teikimo įmones, kurios savo situaciją vertina gerokai pesimistiškiau, nuotaikos šiuo metu yra geresnės nei įprastai.
Statybos sektoriaus aktyvumas ir toliau yra vangus, tačiau šiemet turėtų pagyvėti. 2025 m. spalio–lapkričio mėn. vidutinė statybos darbų apimtis, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo 0,9 proc. didesnė nei trečiąjį ketvirtį ir panašiu mastu viršijo prieš metus buvusį lygį. Nors bendras 2025 m. rezultatas turėtų būti truputį geresnis, statybos sektoriaus augimas bus lėčiausias nuo 2020 m., kai ekonomiką varžė pandemija. Labiausiai prie tokios raidos prisidėjo nuo 2024 m. pasiektų istorinių aukštumų nusileidusi inžinerinių statinių statybos apimtis – 2025 m. jų buvo atlikta beveik dešimtadaliu mažiau nei prieš metus. Taip pat fiksuotos panašios ir užsienyje vykdytų statybos darbų bei gyvenamosios paskirties statybos tendencijos. Tai lėmė, kad 2025 m. užsienyje atliktų statybos darbų apimtis buvo apie 2, o gyvenamosios paskirties statybos – apie 3 proc. didesnė nei prieš metus. Iš visų statybos segmentų tik negyvenamųjų pastatų statyba demonstravo ryškesnį atsigavimą – šių darbų atlikta maždaug ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus. Remiantis 2025 m. pirmų trijų ketvirčių duomenimis, sparčiausiai augo kultūros ir sporto, sveikatos ir slaugos, žemės ūkio, transporto ir ryšių paskirties pastatų statyba. Žvelgiant į šiuos metus, tikėtina, kad statybos sektorius ir toliau augs, nors augimą skatinsiantys segmentai keisis: vangiau didės negyvenamųjų pastatų statyba, tačiau dėl valstybės užsakymų turėtų pagyvėti inžinerinių statinių statyba, sparčiau augs ir gyvenamosios paskirties statyba. Nuo praėjusių metų vidurio pastebimai didėjo tiek išduotų šios statybos leidimų, tiek pradėtų statyti būstų apimtis. Prie šio pagyvėjimo prisidės ir pastaraisiais metais žemumas pasiekusios palūkanų normos ir papildomos lėšos, kurias dalis gyventojų gaus pasitraukę iš antrosios pensijų pakopos.
Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti sparčiau nei pernai – tam didelę įtaką turės įgyvendinamos reformos ir didesnės valdžios sektoriaus išlaidos. Prognozuojama, kad pastebimai sparčiau augs tiek namų ūkių vartojimas, tiek investicijos. Dėl vykdomos antrosios pensijų pakopos reformos dalis namų ūkių galės pasinaudoti galimybe atsiimti sukauptas lėšas ir jas skirti prekėms bei paslaugoms įsigyti. Investicijas labiausiai skatins reikšmingas valdžios išlaidų padidėjimas gynybai ir kitoms investicijoms, taip pat atsigavimo ženklus rodanti būstų statyba ir nenutrūkstančios verslo įmonių investicijos. Vis dėlto, nors vidaus veiksniai skatins spartesnį augimą, pagrindinių prekybos partnerių ekonominė padėtis jį ribos. Pernai iš dalies dėl suintensyvėjusio atsargų kaupimo prieš didesnių muitų įsigaliojimą padidėjusi lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa užsienyje šiemet turėtų augti lėčiau, taip ribodama eksporto plėtrą. Pastarąją taip pat varžys jau padidėję muitų tarifai, nors jų poveikis, tikėtina, bus gana nedidelis.
