Premjerė: biudžeto deficitas 2024-aisiais augs, bet atitiks europines taisykles

Valdžios sektoriaus deficitas kitąmet didės, tačiau atitiks europines taisykles, numatančias 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficito ribą, interviu BNS paskelbė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Deficitas, kaip mes planuojame, bus 2,9 procento BVP. (…) Realiai didesnis nei šiemet, bet reikia suprasti, kad šiemet tas deficitas yra mažesnis nei planuotas dėl daugelio aplinkybių, kurios kitais metais nepasikartos“, – trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Europos Sąjunga (ES) vadinamųjų Mastrichto kriterijų taikymą buvo sustabdžiusi 2020 metais, reaguodama į koronaviruso pandemiją ir šalių narių poreikį skolintis tam, kad išlaikytų ekonomikas gyvybingomis.

Šiuose kriterijuose numatyta 3 proc. valdžios sektoriaus deficito riba ir reikalavimas, kad valstybės skola neviršytų 60 proc. jos BVP.

Pernai teikdama šių metų valstybės biudžeto projektą Vyriausybė prognozavo, kad deficitas 2023 metais sieks 4,9 proc. BVP, tačiau, premjerės teigimu, jis nusistovės ties maždaug 2 procentais.

Pasak jos, dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių šių metų biudžeto pajamos buvo didesnės nei prognozuota, nes verslas ne taip aktyviai naudojosi galimybe atidėti mokesčių mokėjimus. Išlaidos buvo mažesnės, nes panaudota tik dalis energetikos kainų kompensavimui numatytų lėšų.

Papildomų išlaidų – beveik 2 mlrd. eurų

Premjerės teigimu, valstybės biudžeto pajamos 2024 metais turėtų didėti apie 7,5 proc. ir tai daugiausiai yra susiję su augančia ekonomika, kurios nominalus padidėjimas, įskaitant infliaciją, kitąmet sudarys apie 5 proc., bei 7 proc. didėsiančiu darbo užmokesčio fondu.

„Panašiai augs ir „Sodros“ pajamos, ir PSDF pajamos, ir gyventojų pajamų mokesčio pajamos, savivaldybių biudžetai kitais metais turėtų gana gerai atrodyti“, – aiškino I. Šimonytė.

Akivaizdu, kad diskusija dėl biudžeto bus pakankamai sudėtinga.

Ji teigė, kad valstybės išlaidos maždaug milijardu kitąmet augs dėl indeksuojamų pensijų bei išmokų, 390 mln. eurų augs finansavimas švietimui, daugiausia – mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų algoms.

Dar 340 mln. eurų kainuos parama Ukrainai, apie 100 mln. eurų – algų didinimas viešojo sektoriaus darbuotojams.

Biudžeto pajamas mažins neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas 20 procentų ir kai kurių mokestinių lengvatų pratęsimas.

„Galbūt galime diskutuoti, ar tikrai 20 proc. NPD didinimas yra būtinas šitame biudžete, bet kadangi jau toks žodis buvo duotas ir mes su šiomis priemonėmis vis dar sutelpame į Mastrichto kriterijų, (…) man tai neatrodo kažkaip labai pavojinga turint omenyje 1,7 proc. numatomą realų BVP augimą. Tačiau akivaizdu, kad diskusija dėl biudžeto bus pakankamai sudėtinga“, – sakė I. Šimonytė.

Vyriausybė 2024 metų biudžeto projektą svarstys ketvirtadienį.