Giedrius Gaidamavičius, BNS- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos šalys pritaria, kad peržiūrėtame daugiamečiame Bendrijos biudžete būtų skiriamos papildomos lėšos Ukrainai, tačiau nesutariama dėl jų šaltinių, sako prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
„Dėl Ukrainos iš esmės net ir taupiosios šalys neturėjo prieštaravimų tam, kad reikėtų papildomų pinigų skirti šaliai. Klausimas tik iš kokių išteklių – ar perskirstant esamas lėšas, ar ieškant naujų – išlieka“, – antradienį Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.
„Manau, kad gruodžio mėnesio Europos Vadovų Taryba šiuo atžvilgiu bus labai audringa ir jai reikės gerai pasiruošti“, – kalbėjo prezidento patarėja.
Papildomi milijardai Ukrainai ir kelia daugiausiai nesutarimų tarp Bendrijos valstybių ginčuose dėl 2021–2027 metų biudžeto peržiūros, nes taupusis ES sparnas ragina šias lėšas numatyti atimant jas iš kitų sričių, o ne tiesiog skirti papildomai.
Lietuva kol kas yra ta šalis, kuri iš Europos Sąjungos gauna daugiau negu įneša. Dėl to mūsų padėtis nėra tokia, kad galėtume diktuoti tas sąlygas.
Pasak A. Skaisgirytės, būtent gruodį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje norima priimti sprendimą dėl papildomų lėšų Ukrainai peržiūrimame Bendrijos biudžete.
Jos teigimu, šalies vadovas Gitanas Nausėda pasisako už tai, kad Ukrainai būtų sukurtas specialus ES fondas.
„Lietuva kol kas yra ta šalis, kuri iš Europos Sąjungos gauna daugiau negu įneša. Dėl to mūsų padėtis nėra tokia, kad galėtume diktuoti tas sąlygas. Tačiau, žinoma, kad Lietuvos prezidentas pasisakė labai aiškiai, kad specialus fondas Ukrainai būtų sukurtas, ir jis bus vienas iš tų, kuris kovos už to fondo sukūrimą“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
Jos teigimu, svarstant dėl paramos Ukrainai papildomas sąlygas kelia Vengrija ir Slovakija: Budapeštas sako, jog Ukraina turi pagerinti joje gyvenančios vengrų mažumos padėtį, tuo metu Bratislava pradėjus darbą naujai vyriausybei „šiek tiek adaptuoja savo kursą“.
„Slovakų diplomatų buvome užtikrinti, kad pagrindinės jų kryptys užsienio politikoje nesikeis“, – sakė prezidento patarėja.
Europos Komisija (EK) dar vasarą pasiūlė peržiūrėti Bendrijos biudžetą, numatant ir naują finansinį instrumentą Kyjivui remti. Šios iš dotacijų ir paskolų sudarytos lėšos turėtų siekti apie 50 mlrd. eurų.
Tolesnę finansinę paramą Ukrainai remia beveik visos 27 ES šalys, priešinasi tik Vengrija ir Slovakija.
Galerijos
-
Kauno Ąžuolynas rudenį… -
LKL: Kauno „Žalgiris“ … -
Pasakiškas ruduo Lietuvoje… -
UEFA futsalo ČL: „K. Žalgi… -
UEFA futsalo ČL: „Prishtina… -
„Hamas” teroro Izraelyje aukom… -
Karikatūrų paroda Šv. Jurgi… -
Kauno Ąžuolyno parką papild… -
Eurolyga: Kauno „Žalgiris… -
J. Vaitkutės instaliacijos …
-
Seimas nepriėmė svarstyti prezidento iniciatyvų dėl pensijų kaupimo
Seimas antradienį po pateikimo nepriėmė prezidento Gitano Nausėdos siūlymo keisti antros pensijų pakopos sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų jų neapmokestinant.
… -
Spartinant „Rail Balticos“ darbus Kauno geležinkelio mazge, gauti sutikimai dėl 17 sklypų išpirkimo
„Rail Baltica“ Kauno geležinkelio mazgo statybos projektui reikalingų žemės sklypų išpirkimo procedūros juda į priekį. Susisiekimo ministerija iš privačių savininkų gavo sutikimus dėl 17 iš 20 žemės sklypų ar j…
-
V. Čmilytė-Nielsen: NT tarifų platesnės „žirklės“ tikriausiai sulauks palaikymo
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad nepaisant vis dar kylančių aštrių diskusijų Seimas pritars nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisoms, numatančioms platesnes tarifo „žirkles“.
… -
ESO vadovas: įmonė investavo daugiau nei surinko lėšų iš tarifo
Valstybės kontrolei pareiškus, kad vartotojai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, jos vadovas Renaldas Radvila sako, kad įmonė per pastaruosius penkerius metu į tinklus inve…
-
Daugės skrydžių iš Vilniaus: ar tam esame pasiruošę ir ko galime tikėtis?
Lietuvai skatinant susisiekimą oro transportu tarp jos ir verslui bei keliautojams svarbių Europos miestų, 2024 m. tam numatoma skirti apie 10 mln. eurų. Verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių krypčių sąraše yra 27 kryptys, iš kurių 2…
-
M. Navickienė, A. Armonaitė nepalaiko siūlymo iš pensijų fondų išsiimti dalį lėšų
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako nepalaikysianti antradienį Seime teikiamo prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymo keisti antros pensijų pakopos sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimt…
-
Nauji mokesčiai kelia įtampą: bandote duoti „Eglės žalčių karalienės“ užduotį
Planuojami nauji mokesčiai kelia įtampą Vyriausybėje. Ministrų kabinetas atsižvelgė į Europos Komisijos (EK) kritiką ir priėmė naują planą. Anot finansų ministrės, nekilnojamojo turto, aplinkosaugos ir savarankiškai dirbančiųjų mokes…
-
A. Izgorodinas: tai – recesija, kurios žmonės nejaučia
Trečiąjį ketvirtį Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) smukus 0,1 proc. šio skirtumo šalies gyventojai neturėtų pajusti, atsparumą pademonstravusios šalies ekonomikos augimo reikės laukti iki kitų metų, bet nereikėtų tik…
-
Seimo Ekonomikos komitetas šauks specialų posėdį dėl ESO skolos vartotojams
Seimo Ekonomikos komitetas žada šaukti specialų posėdį, kuriame aptars „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) sprendimą 2018–2021 metais susidariusią 160 mln. eurų vartotojų permoką grąžinti per maždaug 15 metų.
… -
Lietuvos BVP per ketvirtį smuko 0,1 proc., per metus – augo 0,1 proc.
Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 19,2 mlrd. eurų to meto kainomis – 0,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, pirmąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.
…
Daugiau straipsnių
