Šiemet Pasaulinę vėjo dieną Lietuva pasitinka naujais rekordais. Išaugusios vietinės elektros gamybos apimtys užtikrina stabilesnę ir konkurencingą elektros kainą vartotojams, tačiau kyla naujų iššūkių, pažymi Lietuvos vėjo elektrinių asociacija.
Pirmaisiais šių metų mėnesiais Lietuvoje pagaminta rekordiškai daug elektros.
Sausio mėnesį šalyje pagaminta 75 proc. suvartotos elektros, vasarį – apie 62 proc., kovą vietinė generacija patenkino apie 83 proc. šalies poreikio, o balandį – net 99 proc.
„Didžiausią gamybos dalį sudarė vėjo elektrinėse pagaminta elektros energija. Pirmaisiais metų mėnesiais jos pakako vidutiniškai net 33,1 proc. šalies poreikio patenkinti.
Tai rodo, kad vėjas yra vienas pagrindinių elektros energijos energijos šaltinių Lietuvoje, kuris padeda mažinti priklausomybę nuo importo ir užtikrina konkurencingesnę elektros kainą vartotojams“, – sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) atstovas Edgaras Maladauskas.
LVEA skaičiavimais, atsinaujinančių energijos išteklių – vėjo ir saulės – potencialas yra pakankamas, kad Lietuva pasigamintų 100 proc. jai reikalingų elektros energijos pajėgumų, o tai pasiekti gali pavykti jau 2029 m.
Eksportui reikia jungčių
„Svarbiausias iššūkis – trūksta jungčių su kaimyninėmis šalimis. Be eksporto galimybės, perteklinė energija negali būti realizuota, todėl vėjo jėgaines tenka stabdyti. Šiemet tokių atvejų pasitaiko gana dažnai ir jie kelia didelių finansinių nuostolių, tampa itin sunku prognozuoti projektų finansinį atsiperkamumą.
Kyla rizika, kad verslas atsisakys vėjo energetikos projektų. Jei turėtume galimybę eksportuoti perteklinę elektros energiją, stabdymai nebebūtų būtini“, – sako LVEA atstovas E. Maladauskas.
Augant vėjo energijos gamybos apimtims, eksponentiškai didėja ir priverstinio stabdymo (curtailment) mastai – vis dažniau vėjo elektrinės turi būti išjungiamos arba apribojamos, kai sistema nesugeba absorbuoti perteklinės elektros.“
Tapti eksportuojančia šalimi numatyta ir pernai atnaujintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje.
Joje nurodyta, kad iki 2050-ųjų Lietuva ne tik taps energetiškai nepriklausoma, bet ir iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą eksportuojančia šalimi.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad daug vilčių vis dar dedama į „HarmonyLink“, tačiau sprendimas šią jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesti sausuma kelia abejonių, kaip greitai pavyks įgyvendinti šį projektą – kol kas tikimasi jungtį pabaigti iki 2031 m. vidurio.
„Harmony Link“ jungtis yra reikalinga visai šalies energetikos sistemai, ji užtikrintų didesnes galimybes vystytis visoms energetikos šakoms – tiek vėjui, tiek saulei.
Dėl vėluojančių elektros tinklo plėtros darbų kyla rizika, kad dalis šiuo metu vystomų vėjo elektrinių projektų gali būti atšaukta – neužtikrinus prisijungimo prie tinklo, investuotojai praranda pasitikėjimą ir stabdo plėtrą“, – pastebi LVEA atstovas.
E. Maladausko teigimu, tarpvalstybinės elektros jungtys gali būti reikšmingos ne tik spartesniam atsinaujinančios energetikos vystymui, bet ir didesniam Lietuvos energetikos sistemos stabilumui – kuo daugiau bus jungčių, tuo mažiau elektros kainų svyravimų, kurie svarbūs gyventojams.
Be to, stabili elektros gamyba ir žema kaina yra esminė ir pramonei.
„Taigi, mums svarbu ne tik pasigaminti kuo daugiau elektros šalyje, pasiekti ir išlaikyti energetinę nepriklausomybę, bet ir judėti toliau, sprendžiant eksporto ir sistemos stabilumo klausimus bei įgyvendinant Lietuvos energetikos strategiją.
Jei norime realios žaliosios transformacijos, būtina strategiškai investuoti į daugiau tarpvalstybinių elektros jungčių“, – apibendrina E. Maladauskas.
