Čekiškės miestelyje atgimsta mūrinė sinagoga, vienintelė tokia Kauno rajone. Prieš porą metų buvo restauruotas pastato mūras, lauko durys, grindys, lubos, balkonas, o šiuo metu ruošiamasi sutvarkyti unikalų Lietuvoje išlikusį aron kodešą (altorių) ir sienų tapybą.
Svarbūs žydų maldos namai
Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas akcentavo, kad ši sinagoga bendruomenei turi didelę istorinę vertę.
„Čekiškės sinagoga unikali tuo, kad tokiame mažame miestelyje bendruomenė sugebėjo pastatyti mūrinę sinagogą. Tai įrodymas, kad bendruomenė buvo stipri ir vieninga. Ir labai svarbus akcentas, kad iki šių dienų išliko pagrindinis sinagogos akcentas aron kodešas bei bimos vieta“, – pabrėžė M. Bairakas. Jis pasakojo, kad Čekiškės sinagogos pastatas kaip maldos namai buvo naudojami iki Antrojo pasaulinio karo. Prasidėjus karui visi miestelio žydai buvo išvežti ir sušaudyti. Vietiniai gyventojai mena, kad po karo sinagogos pastate buvo įkurta kolūkio kontora, o vėliau – grūdų sandėlis.
Anot M. Bairako, religinis gyvenimas Čekiškės miestelyje, toks koks buvo, jau nebeatsikurs.
„Vilčių mažai, bet mūsų išlikusių gyvųjų pareiga – išsaugoti tuos prisiminimų lašelius ir juos įprasminti. Labai džiaugsimės, jei atkurta ir restauruota sinagoga galės naudotis Kauno rajono žmonės edukacijoms, renginiams bei parodoms“, – kalbėjo M. Bairakas.
Šiuo metu Kaune yra tik viena veikianti sinagoga – Kauno choralinė sinagoga Ohel Jaakov (E. Ožeškienės g. 13). Šioje sinagogoje per didžiąsias religines šventes aktyviai lankosi Izraelio studentai, kurie mokosi medicinos akademijoje.
Buvo avarinės būklės
Čekiškės sinagogos būklė prieš remontą buvo avarinė: sienos suskilusios, sutrūkusios, stogas kiauras, langai išdaužyti. Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos istorijos mokytoja Eglė Simonaitienė mena dar įgriuvusį, kiaurą sinagogos stogą, nuo kurio, lietui palijus, lašėdavo į pastato vidų.
„Pirmame aukšte veikė sekmadieninė mokykla. Kai buvau dar vaikas, menu čia buvo labai daug cemento pripilta, padarytas sandėlis. Laikui bėgant pastato būklė prastėjo, su kopėčiomis per skyles galėdavai patekti į vidų“, – sakė E. Simonaitienė.
Sinagoga Čekiškėje stovėjo dar 1765 m., tačiau po 1887 m. vykusio gaisro ji sudegė. Po to pastatas buvo atstatytas ir išliko iki šių dienų, o prieš kelerius metus sinagoga buvo rekonstruota.
„Kai 2022 m. Kaunas buvo Europos kultūros sostine, čia vyko atminimo renginys. Klezmeriai grojo prie sinagogos, o po to atrakino duris ir įėjo grieždami smuiku. Buvo jaudinantis momentas, beje, ir pastato akustika puiki“, – teigė E. Simonaitienė.
Restauravo pastatą
Prieš kelerius metus imtasi kardinalių pokyčių: pirmiausia atlikti pastato valymo (kuopimo nuo šiukšlių), vėliau avarinės būklės pašalinimo darbai, pakeistas stogas, langai, restauruotas pastato mūras, sutvarkytas viduje esantis balkonas ir jo medinės detalės, įrengtas balkonas į antrąjį aukštą (iš lauko). Darbai atlikti LR Paveldotvarkos programos, Kauno žydų religinės bendruomenės ir Kauno rajono savivaldybės lėšomis.
„Valdytojas, pradėjęs ją tvarkyti, iš jos iškuopė kelis statybinius konteinerius šiukšlių“, – tikino Kauno rajono savivaldybės Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistė Vilija Vaičiūnė. Pasak jos, savivaldybė 2024 m. skyrė lėšų pastato prieigų sutvarkymui, o nuo 2025 m. darbai persikėlė į vidų.
„Šiais metais yra rengiamas interjero ir sieninės tapybos restauravimo projektas. Bus sprendžiama kokius darbus atlikti, nes vidaus restauravimo (sieninės tapybos) darbai yra labai brangūs, todėl interjero sutvarkymas, tikėtina, kainuos brangiau, nei pastato tvarkyba“, – svarstė Kauno rajono savivaldybės atstovė V. Vaičiūnė.
Atnaujins aron kodešą ir sienų tapybą
Šiuo metu vyksta pasiruošimas aron kodešo ir vidaus interjero (sienų tapybos) restauracijos darbams, ieškomas finansavimas tyrimams ir Menų programos parengimui.
„Menų programos ir tyrimų kaštai dideli Kauno žydų religinei bendruomenei, labai sudėtinga finansuoti juos 100 procentų, todėl ieškome finansavimo, teikiame paraiškas Kultūros paveldo departamentui. Deja, pernai finansavimo negavome, nors objektas yra neužbaigtas. Teikėme ir šiemet, turime viltį, kad bus atsižvelgta. Labai gelbėja Kauno rajono savivaldybė. Rugsėjo mėnesį su Kauno rajono savivaldybe pasirašėme bendradarbiavimo sutartį, tai didelis žingsnis link sinagogos įveiklinimo“, – viltingai kalbėjo Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas M. Bairakas. Jo vertinimu, jeigu finansavimas būtų nenutrūkstamas – visiškai sutvarkyti Čekiškės sinagogą būtų galima per 3 – 5 metus. Beje, renginius ir parodas pastate jau galima rengti.
Siekia įamžinti garsius Čekiškės žydus
Pasak istorijos mokytojos E. Simonaitienės, dabar Čekiškėje negyvena nei vienas žydas, o iki Holokausto jie sudarė net 70 proc. miestelio gyventojų. Žydai telkėsi centrinėje miestelio gatvėje, jų namai daugiausia stovėjo atkarpoje nuo Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčios iki autobusų stotelės. Su istorike ateiname į pagrindinę miesto gatvę.
„Į apačią keliaujant veikė vilnų karšykla, odos dirbykla, dirbo kalviai, siuvėjai – žydai buvo verslūs. Čia gyveno fotografas Leizeris Bekeris, jo namas nugriautas. Raudonų plytų name įsikūrė vaistininkas Dovydas Lipmanas, vadinamas žydų Basanavičiumi. Čekiškėje kurį laiką gyveno „Drobės“ bendrovės direktorius Juozas Daugirdas, išgelbėjęs žydaitę. Jis su žmona palaidotas Čekiškės kapinėse. Pagrindinėje miestelio gatvėje stovėjo poliklinika, kurioje dirbo žydų akušerė. Štai ten stovėjo gydytojo Leono Merkelio namas. Beje, tarp namų tarpai labai nedideli: žydų namai buvo ilgi, pusę namo skirta parduotuvei ar arbatinei. Įdomu, kad kai kurie namai vėliau buvo sutrumpinti”, – pasakojo E. Simonaitienė. Vykdant Holokaustą prie Čekiškės sinagogos buvo įrengtas žydų getas, suvaryti vietiniai žydai. Nuspręsta visus varyti į Vilkiją. Galiausiai jų gyvenimas pasibaigė Jaučakių miške.
Pašnekovė pridūrė, kad būtų labai naudinga surengti fotografo L. Bekerio darbų parodą. Jo darytų nuotraukų daug išlikę, šis fotografas buvo savotiškas Čekiškės metraštininkas.
„Tvarkydama Čekiškėje gyvenusios močiutės archyvą, radau prosenelio laidotuvių nuotrauką – neįtikėtinai nustebau, kai kitoje jos pusėje radau L. Bekerio ženkliuką! Būtų nuostabu surengti jo darbų parodą, tikiu, ji daug naujo atskleistų apie Čekiškėje gyvenusius žmones”, – teigė E. Simonaitienė.
Į Čekiškę vis užklysta savo šeimos šaknų ieškantys žydai, jie užeina į sinagogą. Vietiniai daugiau informacijos juos ragina ieškoti Čekiškės miestelio (Gegužėnų) žydų kapinėse.
Kauno rajono savivaldybė šįmet Čekiškėje skiria dėmesį žydų paveldui: tvarkomos žydų senosios kapinės, atstatyta kelios dešimtys paminklų. Miestelyje planuojama pastatyti informacines lenteles pagrindinėje aikštėje, kur bus pažymėtos žymių miestelio žydų – vaistininko ir kraštotyrininko D. Lipmano, fotografo L. Bekerio ir pirklio F. Aiziko – namų vietos.
