Prestižiniame Žaliakalnio mikrorajone, A. Mackevičiaus gatvėje, savivaldybės tarybos narys ir Kauno mero sūnus Šarūnas Matijošaitis pastatė prabangų daugiabutį. Plačiau pradėjus domėtis šio daugiabučio istorija, beveik iš karto teko pastebėti, jog tai, kas kitiems trunka ir pusę metų, Š. Matijošaičiui savivaldybėje lengva ranka pasiekiama per kelias dienas.
Šiuo objektu pasidomėti pasiūlė su portalu „Kas vyksta Kaune“ susisiekęs skaitytojas. Jis pasakojo, jog statybos metu išdygo infostendas, pranešantis apie sklype išdygsiantį administracinės paskirties pastatą. O galiausiai šioje teritorijoje išdygo daugiabutis, kuriame jau parduodami ir butai.
Skaitytojas taip pat pastebėjo kelis trūkumus – anot jo, sklypo užstatymo procentas siekia „turbūt apie 95 proc.“, o parkavimui paliktos vos kelios vietos.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ pabandė pasidomėti, kokia gi yra šio daugiabučio pastatymo istorija.
Aiškėja, jog 2019 m. lapkritį šio sklypo žemė buvo grąžinta fiziniam asmeniui, tačiau labai greitai, 2020 m. sausį žemės sklypą įsigijo Šarūnas Matijošaitis ir jo žmona.
Š. Matijošaičiui įsigijus sklypą, sklypui buvo numatyta vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos paskirtis, tačiau 2020 m. gegužę sklypo paskirtis buvo pakeista į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas.
Tai ne pirmas ir ne vienintelis atvejis, kuomet Š. Matijošaitis ir jo sutuoktinė įsigiję žemės sklypą, siekia pakeisti esamą tvarką savo naudai.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ jau anksčiau rašė apie Š. Matijošaičio planus Vičiūnuose – tarybos narys Taurakiemio g. 2C esančiame sklype siekia pastatyti penkis daugiabučius. Ir procese susipyko su kaimynais, mat Š. Matijošaitis užsibrėžė tikslą pastatyti kur kas didesnius daugiabučius, nei buvo leido tuo metu galiojęs detalusis planas.
Tuomet Š. Matijošaitis kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydamas atlikti detaliojo plano korekcijas, kurios leistų pastatyti didesnius daugiabučius.
Statybos baigtos 2022 m.
Visai netrukus, jau 2020 m. birželį pateikiami projektiniai pasiūlymai, kuriems to paties mėnesio pabaigoje pritariama. Projektiniai pasiūlymai, kaip ir įprasta, jau buvo pašalinti iš Kauno miesto savivaldybės internetinio puslapio.
Patvirtintuose projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, jog projektuojamas trijų aukštų daugiabutis pastatas su antstatu. Jame iš viso suplanuoti 7 butai. Kaip teisingai pastebėjo skaitytojas, užstatymo procentas maksimalus, kokį leidžia Bendrasis planas (80 proc.).
Želdiniams sklype numatoma 35,48 proc. ploto (leistina mažiausiai 35 proc.), aukštis taip pat projektuojamas beveik maksimalus – 12,95 m. (leistina 13 m.)
Numatomas minimalus parkavimo vietų skaičius – 7 vietos, taigi, kiekvienam butui po vietą automobiliui.
Pirmame aukšte suplanuotas vienas 80 kv. m. ploto butas, pritaikytas žmonėms su negalia. Antrame aukšte planuojame trys 50,51-52,69 kv. m. dydžio butai, trečiame – dar du panašaus dydžio butai ir vienas didesnis, 77,96 kv. m. ploto butas turintis vidinius laiptus į antstatą.
Prie projektinių pasiūlymų dokumentų prisegtas ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) raštas – jame nurodoma, jog ir šiuo atveju gauti NŽT sutikimai, kad būtų galima pradėti statybas neišlaikant norminiuose teisės aktuose nustatytų atstumų iki sklypo ribos.
Portalo žiniomis, 2020 m. birželį buvo išduotas statybų leidimas. Internetiniame puslapyje Citify nurodoma, jog statybos buvo pradėtos 2021 m. pirmame ketvirtyje, o pabaigtos 2022 m. IV ketvirtyje.
Vienas butas pastate jau rezervuotas
Kaip minėjome, skaitytojas pasakojo, jog šiame daugiabutyje jau galima įsigyti butus.
Skaitytojo informaciją patvirtina ir skelbimų portale aruodas.lt aptikti skelbimai – galime matyti, jog Mackevičiaus g. esančiame daugiabutyje parduodami keli skirtingi butai. Brangiausias iš jų – keturių kambarių butas trečiame aukšte.
Šio buto kaina siekia 424 tūkst. eurų, tad vienas kv. m ploto šiame bute atsieis daugiau kaip 5 tūkst. eurų.
Butas yra 84 kv. m ploto, įrengtas trečiame aukšte, taigi šio buto savininkai galės mėgautis ir lauko terasa ant stogo.
Skelbime reklamuojama, jog pastatas yra A+ energetinio naudingumo klasės, su terasa ant stogo, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, o iki Laisvės alėjos ar Senamiesčio keliaujant pėsčiomis – vos 10 min. kelio.
Skelbimų portale nurodoma, kad pastate parduodami dar trys butai. Vienas iš šių butų taip pat turi keturis kambarius, kiti du yra trijų kambarių.
Minėtų likusių trijų butų kainos svyruoja tarp 214 ir 328 tūkst. eurų, vienas kv. m ploto šiuose butuose atsieis beveik 4 tūkst. eurų.
Beje, antrame aukšte esantis trijų kambarių butas jau yra rezervuotas.
Straipsnio rašymo metu, skelbimų puslapyje aruodas.lt be šių keturių butų Š. Matijošaičio pastatytame daugiabutyje, buvo parduodami dar du trijų kambarių butai A. Mackevičiaus gatvėje. Abu butai yra gerokai pigesni, tačiau ženkliai senesnės (atitinkamai 1939 m. ir 1993 m.) statybos, tad nėra nuostabu, jog mero sūnaus pastatytas daugiabutis jau sulaukė rezervacijų.
Galbūt pirkėjus patraukė ir šio daugiabučio išvaizda, kuri įspūdį paliko ir Kauno architektams, mat šis daugiabutis praėjusiais metais buvo pristatytas Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus parodoje „Architektūra: Kaunas 2024“ ir buvo nominuotas geriausio gyvenamojo namo kategorijoje.
Rekordiniu greičiu pakeista sklypo paskirtis
Kaip minėjome, Mackevičiaus g. 126 sklype buvo pakeista žemės panaudojimo paskirtis.
Pats faktas nestebina – sklypų savininkai dažnai siekia pakeisti žemės paskirtį, dėl to turi kreiptis į Kauno miesto savivaldybės architektūros skyrių.
Dažniausiai žemės paskirtis keičiama iš žemės ūkio į kitą, norint statyti gyvenamuosius pastatus ar kitus komercinius pastatus, tačiau ir Mackevičiaus g. atvejis, kuomet paskirtis keičiama iš vienbučių ir dvibučių į daugiabučių teritorijas, yra gana dažnas.
Sklypo paskirtį paprasčiau pakeisti tada, kai sklypas yra urbanizuotoje arba urbanizuojamoje teritorijoje ir tą padaryti leidžia detalusis planas, kaip yra šiuo atveju.
Kaip nurodoma Kauno miesto savivaldybės interneto puslapyje, prašymo išnagrinėjimo trukmė yra 20 darbo dienų. Su paviešintu prašymu dėl žemės sklypo naudojimo būdo keitimo visuomenė gali susipažinti per 10 darbo dienų laikotarpį.
Daug sudėtingesnis procesas laukia tų sklypų savininkų, kurių sklypai yra suformuoti detaliuoju planu. Tuomet norint pakeisti sklypo paskirtį, reikia inicijuoti detaliojo plano korekcijas, o šis procesas gali trukti metus laiko ir ilgiau.
Mackevičiaus g. 126 atveju nustebino tik viena aplinkybė – sklypo paskirtis buvo pakeista rekordiniu greičiu.
Š. Matijošaičiui 2020 m. kovo 31 d. pateikus prašymą, sklypo paskirtis buvo pakeista vos už kelių dienų – jau balandžio 2 d. Tai patvirtina tuomečio administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko pasirašytas dokumentas.
Įdomu ir tai, jog portalui pateikus užklausą savivaldybei dėl šio sklypo, atsakymo reikėjo laukti bent penis kartus ilgiau – net 10 dienų.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ pabandė pasidomėti, kiek laiko paprastai užtrunka pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą.
Portalo žurnalistai analizei atsitiktine tvarka pasirinko 15 žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo atvejų, atliktų tarp 2022 ir 2025 m.
Daugelio sklypų panaudojimo būdas buvo pakeistas gavus savininkų prašymus, tačiau keliais atvejais naudojimo būdas buvo pakeistas po gautų Nacionalinės žemės tarnybos ar Kultūros paveldo departamento raštų.
Peržiūrėjus duomenis, tampa akivaizdu, jog šis procesas atliekamas gana subjektyviai.
Daugeliu atvejų sklypo panaudojimo būdą pakeisti užtruko apie mėnesį.
Pavyzdžiui, Tilžės g.24A sklypo savininkams 2024 m. spalio 28 d. pateikus prašymą, sklypo paskirtis buvo pakeista gruodžio 3 dieną. Kitas panašus atvejis – Raudondvario pl. 286U sklype, mat 2024 m. rugsėjo 19 d. pateikus prašymą, paskirtis pakeista spalio 23 d.
Tačiau, buvo pastebėti ir keli atvejai, kuomet paskirties pakeitimas užtruko ilgiau. Pavyzdžiui, Savanorių pr. 199 2024 m. balandžio 17 d. pateiktas prašymas buvo patenkintas tik po beveik dviejų mėnesių – birželio 12 d.
Ypač išskirtinis yra adresu Laisvės al. 102 adresu aptiktas atvejis, mat čia paskirties pakeitimas užtruko kone pusę metų. Statytojams 2023 m. birželio 28 d. pateikus prašymą, šis prašymas buvo patenkintas tik tų pačių metų lapkričio 27 d.
Peržiūrėjus 15 atsitiktinai pasirinktų atvejų peršasi išvada, jog Kauno savivaldybė ne visuomet laikosi numatytų terminų ir statytojams gali tekti ilgiau luktelėti, prieš sulaukiant savivaldybės palaiminimo keičiant sklypo panaudojimo būdą.
Tačiau esama ir atvejų, kuomet paskirtis pakeičiama kur kas greičiau, nors procesas iš esmės yra toks pat.
Štai E. Ožeškienės g. 39 ir Draugystės g. 13A savininkams sklypo panaudojimo būdą pavyko pakeisti gana greitai – 2024 m. spalio 11 d. pateikus prašymą, spalio 30 d. sklypo panaudojimo būdas jau buvo pakeistas.
Dar greičiau sklypo panaudojimo būdą pavyko pakeisti Vilniaus g.37A gyventojams – 2024 m. sausio 25 d. pateiktas prašymas buvo išnagrinėtas jau vasario 1 d.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, šis žemės sklypas iki 2023 m. priklausė fiziniam asmeniui, anksčiau dirbusiam savivaldybėje. Ši aplinkybė gali būti vienas iš paaiškinimų, kodėl tik vienu atveju paskirtis buvo pakeista taip greitai.
Analizuodami sklypo naudojimo būdo paskirties keitimo duomenis, neradome jokio kito atvejo, kuomet statytojo prašymas buvo patenkintas per 2 dienas, kaip įvyko Š.Matijošaičio statomo daugiabučio atveju.
„Sąlygos yra kitokios“
Portalo „Kas vyksta Kaune“ prielaida, jog su Kauno miesto savivaldybe susiję asmenys gali kur kas greičiau pakeisti sklypų paskirtis, patvirtino ir keli šaltiniai.
Visai neseniai tai paliudijo ir anonimiškumo sąlygomis problematiką sutikęs pakomentuoti specialistas, ir dabar dirbantis šioje srityje.
„Nekvestionuotina, jog sąlygos yra kitokios“, – teigė specialistas, kalbėdamas apie paskirties keitimą sklypų, kurie priklauso su savivaldybe siejamais asmenimis.
Kiek gi laiko paprastai užtrunka pakeisti žemės sklypo panaudojimo būdą portalas paklausė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI). VTPSI atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas nurodė, jog paskirties keitimo atlikimas yra savivaldybės prerogatyva, tad sunku apibendrinančiai įvertinti, kiek laiko turėtų užtrukti šis procesas.
VTPSI pateiktame bendro pobūdžio atsakyme nurodoma, jog sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us), priimamas „per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui dienos“.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi ir į Mackevičiaus g. 126 sklypo savininką Š. Matijošaitį – klausėme, kodėl jam pateikus prašymą, sklypo paskirtis pakeičiama per kelias dienas, kai paprastai šis procesas trunka kur kas ilgiau.
Į portalo pateiktus klausimus Š. Matijošaitis per savaitę laiko neatsakė, tačiau jei atsakymus nuspręstų pateikti po publikacijos paskelbimo, straipsnį gautais atsakymais papildytume.
Paklausus specialisto, ar realu per pusę metų parengti projektinius pasiūlymus, specialistas atsakė teigiamai. Nors anot jo, tai pakankamai trumpas laiko tarpas, visgi teoriškai, per tiek laiko parengti projektinius pasiūlymus yra įmanoma.
Specialistas sutiko su skaitytojo pastaba, jog sklypas yra ypatingai tankiai užstatytas, tačiau numatomas 80 proc. užstatymas yra maksimalus leistinas, įstatymų numatytos tvarkos nepažeidžia.
„Esmė tokia, kad imi sklypą ir grūdi kuo daugiau“, – taip architektų požiūrį apibūdino specialistas.
STT neužkliuvo
Portalas „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi ir į Specialųjų tyrimų tarnybą (STT), prašant įvertinti A. Mackevičiaus g. esančio sklypo situaciją, kuomet tarybos nariui paskirties pakeitimas atliekamas kur kas greičiau, nei įprastai. Visgi STT nurodė, jog konkrečiai šiuo sklypu nesidomėjo, tačiau atsakė, jog anksčiau buvo nustatyti korupcijos rizikos veiksniai žemės atkūrimo procesuose Kauno mieste.
„Konkrečiai dėl sklypo A. Mackevičiaus g. 126, Kaune, grąžinimo ir (ar) įsigijimo aplinkybių Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nenagrinėjo, tačiau STT buvo atlikusi analitinės antikorupcinės žvalgybos veiksmus ir korupcijos rizikos analizę nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesuose Kauno mieste. Buvo nustatyti korupcijos rizikos veiksniai: nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesai turėjo teisinio reguliavimo spragų ir sudarė galimybes piktnaudžiauti“, – nurodė STT atstovė žiniasklaidai Dovilė Andrijauskaitė.
Toliau atsakyme STT nurodė, jog sklypus atkuriant žemės nuosavybę įsigijo asmenys, turintys ryšių su miesto savivaldybe.
„Kauno mieste žemės sklypus, suformuotus įgyvendinant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, įsigijo asmenys, turintys ar turėję ryšių su Kauno miesto savivaldybe bei Nacionaline žemės tarnyba. Kauno miesto savivaldybėje buvo nepakankamai reglamentuotos laisvos (neužstatytos) žemės plotų nustatymo procedūros bei matoma nenuosekli Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdoma praktika pažymint preliminariai laisvos (neužimtos) žemės sklypus. Taip pat buvo nustatyta, kad asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, įgalioti atstovai (kai jie nebūdavo su atstovaujamaisiais susiję giminystės / svainystės ryšiais) dažnu atveju veikdavo ne atstovaujamojo asmens, o asmeniniais interesais, t. y. siekdavo patys įsigyti grąžintus žemės sklypus ar, kad juos įsigytų susiję asmenys“, – teigiama STT atsakyme.
Sklypo paskirtį per rekordinį laiką pakeitęs V.Šiliauskas liudijo apie korupcines schemas
Jau anksčiau skelbta, kad su kyšiais įkliuvęs buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius smulkiai, su konkrečiais faktais dar 2022 metų kovą papasakojo pareigūnams apie savivaldybėje veikusią „organizuotą nusikalstamą grupę“, susidėjusią iš Kauno mero, verslininko V. Matijošaičio, pastarojo sūnaus, miesto tarybos nario ir taip pat verslu užsiimančio Š. Matijošaičio, „Autokaustos“ direktoriaus Juozo Kriaučiūno bei kitų įtakingų asmenų.
Portalas lrytas.lt rašo, kad V.Šiliauskas išsamiai detalizavo galimas korupcines schemas, kuriose kiekvienas minėtos grupės narys atliko savo rolę. Buvo atskleisti galimų tamsių schemų ypatumai: Š. Matijošaitis generuoja idėjas, kokį miesto turtą (pastatą, žemės sklypą ir t. t.) būtų galima pasisavinti, tačiau kadangi sūnus neturi pakankamai įtakos ir galių priimant sprendimus, jo nusikalstamos idėjos perduodamos tėvui ir įsukamos į vykdymo mašiną.
Taip, anot V. Šiliausko, būdavo piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos. V. Šiliausko teigimu, vadovaujančias pareigas užimantiems valdininkams būdavo duodami neteisėti nurodymai – vykdytojai privalėjo parengti įvairius Matijošaičių šeimai naudingus dokumentus, o jis, V. Šiliauskas, priimdavo atitinkamus sprendimus. Po Kauno valdininko atskleistos skandalingos informacijos buvo iškelta atskira baudžiamoji byla, kuri 2025 m. buvo nutraukta.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ jau anksčiau rašė, kad Kauno mero sūnus Š.Matijošaitis valdo didelės vertės turtą. Registrų centro duomenimis, jo su sutuoktine valdomo turto Kauno apskrityje vidutinė rinkos vertė siekia daugiau nei 8 mln. eurų. Š.Matijošaitis yra vienintelis politikoje dalyvaujantis asmuo Lietuvoje, pagal vidutinę turto vertę patenkantis į TOP20 sąrašą. Plačiau šia tema galite skaityti čia.
Source link
