Žemaičių g., visai šalia Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios, stūkso dviaukštis namas, kuriame anksčiau gyveno žinomas aktorius Juozas Laucius. Šiandien šis pastatas pasižymi ne tik apleistu fasadu, bet ir kaimynų konfliktais, mat portalo „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, vienas namo gyventojas neteisėtai užgrobė bendrai gyventojams priklausančią palėpę.
Apie apverktiną šio namo fasado būklę ir kitas esamas problemas pranešė vienas skaitytojas.
Į portalą jis kreipėsi po anksčiau „Kas vyksta Kaune“ paviešintos istorijos apie savavališkas statybas Kaunakiemio gatvėje, užgrobiant nesuformuotos valstybinės žemės sklypą.
Adresu Žemaičių g. 42 pažymėtas namas buvo pastatytas 1936 m. ir „Registrų centro“ duomenimis, buvo baigtas rekonstruoti 2022 m.
Visgi fotografo užfiksuotose nuotraukose galime matyti, jog pastato fasadas yra apleistas, sutrūkinėjusios sienos.
Daugiabučių paskirties pastatas yra dviaukštis namas, turintis palėpę. Iš viso šiame pastate yra 7 butai, iš kurių vienas priklauso savivaldybei, tačiau išnuomotas fiziniam asmeniui.
Užgrobė palėpę
Kaip minėjome, be dviejų aukštų, šis pastatas turi ir palėpę – ji priklauso visiems daugiabučio gyventojams. Tačiau skaitytojas pasakoja, jog palėpę yra užgrobęs 7 buto gyventojas, kuris į kalbas veltis nenori.
Anot jo, šis gyventojas palėpę yra užgrobęs jau seniai, prasiplėtęs savo buto ribas į palėpę, nors tam nebuvo parengtas projektas. Nebuvo gautas ir statybų leidimas, nors statybų leidimą būtina gauti ir paprastam remontui, ką jau kalbėti apie rekonstrukciją.
Tai byloja ir 7 buto „Registrų centro“ išrašas – šiame išraše nerasime jokios informacijos apie atliktas rekonstrukcijas ar remontus.
Belieka kreiptis į teismą
Portalas „Kas vyksta Kaune“ pasiteiravo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI), ar statybų inspekcijai teko gauti skundų dėl savavališkų statybų.
VTPSI atstovas žiniasklaidai Rosvaldas Gorbačiovas portalui nurodė, jog apie šio pastato padėtį žino, tačiau statybos buvo atliktos daugiau nei prieš dešimtemtį
„Situacija VTPSI yra žinoma – institucija yra gavusi ne vieną skundą dėl galimai savavališkai prijungtos palėpės. Buvo atlikti patikrinimai, peržiūrėti viešai prieinami istoriniai duomenys, tarp jų ir „Google Street View“ 2012 m. fiksacijos.
Nustatyta, kad minėti statybos darbai buvo atlikti daugiau nei prieš 10 metų“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė R. Gorbačiovas.
Taigi, statyboms suėjęs senaties terminas. O tokiu atveju statybų inspekcija nagrinėti skundo negali.
„Pagal galiojančius teisės aktus (Statybos priežiūros įstatymo 31 str. 3 d.), VTPSI negali nagrinėti skundų ar imtis priemonių, jei nuo galimų pažeidimų praėjo daugiau nei 10 metų.
Taip pat savavališkos statybos aktai nesurašomi, jei statybos darbai buvo atlikti seniau nei prieš 2 metus (ar daugiau nei prieš 10 metų, jei objektas yra saugomoje teritorijoje). Dėl šių priežasčių VTPSI neturi teisinio pagrindo šiuo klausimu pradėti naują tyrimą ar įpareigoti įteisinti atliktus darbus“, – paaiškino VTPSI atstovas.
R. Gorbačiovas nurodė, jog suėjus senaties terminui, gyventojai savo teises galėtų ginti teisme.
„Vis dėlto, tai nereiškia, kad gyventojai neturi jokių galimybių apginti savo teisių. Kadangi palėpė yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, jį naudoti ir perplanuoti galima tik visų bendraturčių sutikimu. Jei toks sutikimas nebuvo duotas, o statybos vis dėlto buvo atliktos, gyventojai gali ginti savo teises teisme.
Lietuvos civilinis kodeksas numato, kad nesutarimai dėl bendrosios nuosavybės valdymo ir naudojimosi tvarkos sprendžiami bendraturčių susitarimu, o jei jo pasiekti nepavyksta – teisminiu keliu“, – teigia R. Gorbačiovas.
Fasado tvarkymą galėtų finansuoti savivaldybė
Kadangi vienas iš pastato butų priklauso savivaldybei, portalas „Kas vyksta Kaune“ pasiteiravo, ar savivaldybei šis kaimynų konfliktas dėl užgrobtos bendros nuosavybės yra žinomas.
Tačiau savivaldybė teatsakė, jog dėl jai priklausančio buto problemų neturi.
„Butas savivaldybės, nuomininkai gyvena nuo 2001 metų, pakankamai tvarkingai, problemų neturime“, – nurodė Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.
Visgi paaiškėjo, jog šio pastato fasado tvarkymą galėtų finansuoti Kauno savivaldybė pagal Paveldotvarkos programą.
„Pastatas atitinka kriterijus, pagal kuriuos galėtų pretenduoti į Paveldotvarkos programos paramą fasadų tvarkybai. Paraiškos iki šiol nesame gavę, apie bendraturčių planus dėl pastato tvarkymo informacijos neturime“, – pateiktame atsakyme teigia Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Painiava dėl paveldo savybių
Į portalą besikreipęs skaitytojas taip pat nurodė, jog palėpėje esančios langinės buvo pakeistos į juodos spalvos, o tai galėtų būti laikoma pažeidimu, mat pastatas yra Kultūros vertybių registre registruotas kultūros paveldo objektas.
Visgi pasinaudojus Kultūros vertybių registro sistema portalo žurnalistams kilo rebusas, mat svetainėje nėra nurodytos pastato vertingosios savybės.
Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio skyriaus Vyriausioji specialistė Sabina Strazdienė portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė, jog šis Žemaičių g. 42 esantis namas 1993 m. buvo įrašytas į Vietinės reikšmės istorijos paminklų sąrašą, kadangi jame 1942-1985 m. gyveno aktorius Juozas Laucius.
Vėliau, įsteigus Kultūros vertybių registrą, kartu su kitais sąrašuose buvusiais objektais, perkeltas į jį.
Pasirodo, jog šiam pastatui kol kas nėra nustatytos vertingosios savybės.
„Nurodytam namui dar nėra patvirtinta šiuolaikinius teisės aktų reikalavimus atitinkanti apskaitos dokumentacija, nenustatytos vertingosios savybės. Tokių objektų Kultūros vertybių registre dar yra, duomenų tikslinimo procesas vyksta palaipsniui.
Vadovaujantis LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 str. 5 d. nuostatomis, sprendimus dėl apsaugos suteikimo kultūros paveldo objektams, duomenų tikslinimo priima Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos“, – atsakyme nurodė S. Strazdienė.
Tad kol kas neįmanoma atsakyti ir į klausimą, ar langų rėmai yra vertingoji savybė, ar ne.
„Ar namo langų rėmai (jei yra išlikę autentiškų) bus pripažinti vertingąja savybe, sprendimą priims nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba“, – teigia S. Strazdienė.
KPD Kauno teritorinio skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus nurodė, jog „kažkada netolimoje ateityje“ bus patikslinta šio namo paveldosauginė dokumentacija ir bus detaliai nustatytos vertingosios savybės. Visgi jis abejojo, kad šios langinės būtų pripažintos vertingąja savybe.
S. Stoškus svarstė, jog darbai padaryti seniai, galbūt ir sovietmečiu. Kol kas pasakyti, ar šie darbai buvo padaryti neteisėtai, KPD negali.
Source link
