Kasmet šalies keliuose fiksuojami šimtai eismo nelaimių, o statistika rodo, kad pagrindinės jų priežastys – vairuotojų neatidumas ir nepasirinktas saugus greitis. Ekspertai pabrėžia: nors technologijos ir infrastruktūra gali padėti, didžiausią įtaką saugumui turi pačių vairuotojų įpročiai.
Nors viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie eismo dalyvių klaidas, eismo saugumo ekspertai sako, kad situacija keičiasi, tačiau nepakankamai – tos pačios klaidos vis dar tampa skaudžių eismo įvykių priežastimis.
„Per pastaruosius metus pagrindinės eismo įvykių priežastys išlieka tos pačios – greičio viršijimas ar saugaus greičio nepasirinkimas, saugaus atstumo nesilaikymas, reikalavimo duoti kelią nevykdymas“, – sako Transporto kompetencijų agentūros transporto paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė Diana Blaževičienė.
Nelaimių skaičių mažina tinkamai plėtojama kelių infrastruktūra
Specialistai pabrėžia, kad teisingai suprojektuoti sprendimai gali priversti vairuotoją pristabdyti, atidžiau įvertinti situaciją ir taip sumažinti nelaimės tikimybę.
„Jei greičio mažinimo kalnelis – važiuodamas vairuotojas pristabdo, jei kelio iškreivinimas ar salelės – irgi pristabdo, nes tai yra tam tikra kliūtis. Kuo greitis mažesnis, tuo pasekmės, įvykus eismo įvykiui, yra švelnesnės“, – teigia „Via Lietuva“ atstovai.
Kad šios priemonės nėra vien teorija, rodo ir tyrimų rezultatai.
Pernai bendrovė „Via Lietuva“ atliko įdiegtų saugaus eismo priemonių efektyvumo tyrimą, kurio rezultatai atskleidė, kad automatinės greičio kontrolės sistemų įrengimas yra efektyviausia priemonė, siekiant sumažinti eismo įvykių su nukentėjusiaisiais skaičių valstybinės reikšmės keliuose.
Rezultatai parodė, kad vietose, kuriose buvo įrengtos automatinės greičio kontrolės sistemos, eismo įvykių su sužeistaisiais ar žuvusiaisiais sumažėjo reikšmingai.
Efektyvumą patvirtina ir automatinės greičio kontrolės priemonių diegimas „juodosiose dėmėse“.
„Pavyzdžiui, ilgametėje juodojoje dėmėje, kelio Panevėžys-Šiauliai ir Jonava-Kėdainiai-Šeduva sankryžoje prie Šeduvos, po greičio matuoklio įrengimo nenukentėjo nei vienas žmogus, nors prieš tai jų buvo devyni“, – teigia „Via Lietuva“ atstovai.
Mitai ir stereotipai
Apie eismą sklando daugybė mitų – nuo įsitikinimo, kad moterys vairuoja prasčiau, iki itin klaidingo požiūrio, jog važiuojant lėtai galima naudotis telefonu, esą, taip nelaimė neįvyks, nes vairuotojas „kontroliuoja“ situaciją. Pasak ekspertų, tokie teiginiai kuria klaidingą saugumo iliuziją.
„Tikriausiai dauguma esame girdėję pačių įvairiausių mitų ir nuomonių apie eismo saugą. Tačiau yra tekę girdėti, kad automobilio gale sėdintys keleiviai nesisega saugos diržo, nes pasitiki vairuotoju. Bet klausimas – ar pasitiki kitais vairuotojais? Juk niekada nežinai, kad kitas automobilis neatsitrenks į jus, o vairuotojo įgūdžiai nuo visko neapsaugos“, – sako D. Blaževičienė.
Pasak jos, kritikos dažnai sulaukia ir kelių pertvarkos – žiedinės sankryžos, gatvių siaurinimas ar nauji šviesoforai.
„Pokyčiai dažnai visuomenėje pasitinkami neigiamai, tačiau už to slypi svarbiausia priežastis – gerinti ir rūpintis visų eismo dalyvių saugumu,“ – teigia specialistė.
Stereotipas, kad moterys ar vairuotojai, atvykę iš provincijos vairuoja prasčiau, anot pašnekovų, taip pat neturi jokio pagrindo ir yra tik dar vienas būdas pašiepti vairuojančius lėčiau ar atsakingiau.
„Tokie klaidingi vertinimai priklauso nuo daugybės veiksnių – kiek laiko žmogus praleidžia prie vairo, kokiomis sąlygomis vairuoja, kokia jų vairavimo patirtis ir panašiai, tačiau pagrindo tokiam vertinimui – nėra“, – pabrėžia specialistė D. Blaževičienė
Miestas ir užmiestis: skirtingos rizikos
Nelaimės skiriasi ne tik priežastimis, bet ir vietomis, kur jos įvyksta. Gyvenvietėse įvykių daugiau, tačiau, pasak eismo saugumo ekspertų, užmiestyje pasekmės – tragiškesnės.
„Nors didžioji dalis eismo įvykių (72 %) įvyksta gyvenvietėse, daugiau žuvusiųjų būna užmiesčio keliuose ir autostradose (63 %). Gyvenvietėse gausu įvairių eismo dalyvių, todėl ir įvykių daugiau. Užmiesčio keliuose leidžiamas greitis yra didesnis, todėl ir pasekmės būna tragiškesnės“, – sako Transporto kompetencijų agentūros transporto paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė D. Blaževičienė
Ar „mažos klaidos“ tikrai tokios mažos?
Neretai vairuotojai mano, kad menkas greičio viršijimas ar trumpa žinutė telefone negali pridaryti žalos. Tačiau eismo saugumo specialistai vieningai įspėja – būtent šios „mažos klaidos“ dažnai tampa nelaimių priežastimi.
„Šios „mažos klaidos“ yra labai pavojingos, deja, daugeliui žmonių tai vis dar sunku suvokti. Net ir menkiausias dėmesio nukreipimas nuo vairavimo gali sukelti tragiškus įvykius. Viršijant greitį, kad ir atrodo nedaug, pailgėja stabdymo kelias, o susidūrimo metu ir smūgio jėga, dėl ko pasekmės gali būti itin tragiškos“, – pabrėžia specialistė D. Blaževičienė.
Specialistai sutaria, kad nors technologijos ir infrastruktūros sprendimai veiksmingai padeda mažinti nelaimes keliuose, pagrindinis veiksnys – vairuotojų elgesys. Atsakomybė už saugumą pirmiausia tenka žmogui prie vairo, o tik keičiant įpročius galima tikėtis, kad eismo statistika taps švelnesnė.
Vienas didžiausių pavojų saugumui – nuovargis
Dar viena priežastis, apie kurią, pasak specialistų, yra kalbama per mažai – vairuotojų nuovargis. Ilgos kelionės ar prastas poilsis iš tiesų gali nulemti situacijas, kai kyla grėsmė ne tik pačio vairuotojo, bet eismo saugumui.
„Kamuojant nuovargiui sulėtėja vairuotojų reakcijos laikas, suprastėja dėmesio koncentracija, didėja tikimybė priimti netinkamus sprendimus. Gali pasireikšti mikromiegas – nesąmoningas kelių sekundžių užsnūdimas. Visa tai gali būti eismo įvykių priežastimis. Tačiau kartas nuo karto pabrėžti vairuotojams, kaip svarbu yra vairuoti pailsėjus – nepakenks“, – aiškina D. Blaževičienė.
Technologijos – pagalbininkas, bet vairuoti geriau jomis nesinaudojant
Šiuolaikinės technologijos – tiek keliuose, tiek automobiliuose – gali padėti vairuotojams išlikti atidiems, tačiau vien jos problemos neišspręs.
„Įvairios diegiamos technologijos keliuose ir gatvėse bei automobiliuose padeda vairuotojams atpažinti pavojus keliuose ir priimti tinkamus sprendimus, vairuoti atidžiau, o būtent tai ir sumažina eismo įvykių riziką“, – sako ekspertai.
