Rašytinio proceso tvarka Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija (pirmininkė Gražina Davidonienė), išnagrinėjusi pareiškėjo E.G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, vasario pradžioje šį prašymą atmetė. Kaunietis pageidavo, kad iš naujo būtų nustatomas jam priklausančių žemės sklypo bei statinių paėmimo visuomenės poreikiams atlyginimas – didesnis nei anksčiau patvirtintas.
Kova dėl neturtinės žalos atlyginimo
Kauno miesto savivaldybės atstovų aiškinimu, E. G. turtą paimti visuomenės reikmėms buvo būtina dėl Ateities plento rekonstrukcijos ir Kauno Pietrytinio aplinkkelio tiesimo. Savivaldybės nuomone, pagal atitinkamus įstatymus bei kitus teisės aktus buvo paskaičiuota teisinga kompensacija už paimamą gyventojo NT. Tačiau tam iš kurio atimama galimybė toliau naudotis konkrečioje vietoje savo susikurta (ar anksčiau įgyta) nuosavybe, atrodo kitaip.
Bet Aukščiausiasis teismas nepanaikino žemesnės instancijos teismo, į kurį prieš keletą metų kreipėsi savivaldybė (ieškovė) sprendimo. Todėl procesas civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui E.G. dėl žemės sklypo bei statinių paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą turtą dydžio nustatymo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba (dabar – prie Aplinkos ministerijos), Turto bankas) atnaujintas nebus.
Kaunietis E. G. į Aukščiausiąjį teismą kreipėsi praėjusių metų spalį. Nes jo netenkino 2021 m. gruodį paskelbtame Kauno apygardos teismo sprendime NT savininko ta dalis, kuria atmestas reikalavimas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės neturtinės žalos atlyginimą. Sprendimo dalies nepakeitė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 metų spalį priimtoje nutartyje.
„Abiejų instancijų teismai šio pareiškėjo reikalavimo netenkino, iš esmės argumentuodami tuo, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnyje nėra nustatytas teisėtais veiksmais (t. y. turto paėmimu visuomenės poreikiams) padarytos neturtinės žalos atlyginimas“, – paaiškino E. G. savo prašyme. Aukščiausiajam teismui ieškovas dar priminė, kad dėl žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų pats kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. O šis, pagal pareiškėjo prašymą išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą, 2024 m. liepos 3 d. nutarime nurodė, kad Žemės įstatymo 47 straipsnyje (su 2021 m. balandžio 22 d. pakeitimu) įtvirtintas teisingas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą apima ir neturtinio pobūdžio praradimų (t. y. neturtinės žalos) atlyginimą.
E. G. teigimu, „bylą nagrinėjusiems teismams į Konstitucinį Teismą nesikreipus, minėta Žemės įstatymo norma teismų procesiniuose sprendimuose buvo išaiškinta ir pritaikyta neteisingai. NT savininkas nebeturi daugiau galimybių apginti savo pažeistas teises ir interesus, kadangi visi teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės būdai yra išnaudoti. Neatnaujinus proceso (…), pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą liks tinkamai neišnagrinėtas ir, nors Konstitucinis Teismas pareiškėjo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtino, realiai ši teisė dėl teismų padarytų klaidų bus neapginta“.
Savivaldybė taupo viešuosius finansus?
Besigilinant į šią ne vienerius metus užsitęsusią istoriją, kažkaip iš atminties iškyla kitas vaizdelis, iliustruojantis, kaip Kauno miesto savivaldybė „sprendė reikalus“ su kitu NT savininku – stambia verslo įmone, kuriai be jokio konkurso skyrė sklypą ir leido centrinėje Kauno dalyje įrengti požeminį garažą. Tiesa, su sąlyga, jog už tai savivaldybė turės galimybę eksploatuoti dešimtadalį (50 iš 500) tame garaže įrengtų automobilių stovėjimo vietų.
Tarp kitko, dera priminti, kad savivaldybė parūpino (nupirko mokesčių mokėtojų pinigais sudėto biudžeto lėšomis) aikštei virš garažo, šalia firmos biuro, įrengti reikalingas medžiagas (dangą). Įvyko, taip sakant, privataus ir viešo kapitalo sutartinis „susiliejimas“.
Tačiau po kelių mėnesių, prabėgusių nuo požeminio garažo atidarymo, per mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujamos savivaldybės tarybos posėdį prieš politikus stojo politinio pasitikėjimo „figūra“ – tuometinis savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas. Ir viešai paragino tarybą pritarti sprendimui, kuriuo savivaldybė atsisako 50 vietų privačiame garaže. Atseit, labai sunku apskaičiuoti, kiek tos vietos surenka pinigų (rinkliavų) už mašinų pastatymą ir šiaip, savivaldybei per daug keblu jas eksploatuoti. Juolab, kad dešimtadalis komercinio objekto (50 parkavimo vietų) nebuvo teisiškai registruotos kaip miesto savivaldybės nuosavybė.
Tuomet nei valdančiajai tarybos daugumai, nei opozicijai jokių klausimų nekilo. Sprendimas buvo priimtas. O paskui kauniečių vairuotojų „džiaugsmui“ dar daugiau Kauno gatvių tapo savivaldybės biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune“ veiklos „objektais“, ir ko ne visur mieste, kur rinkliava renkama, mašinų parkavimas pabrango…
Proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai
Kaip konstatavo Aukščiausiasis teismas, – laikantis teisinio apibrėžtumo principo. „Todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas ir protingumas“.
Turto Kauno pakraštyje „ėmėjų“ paskaičiuota E. G. žemės sklypo (0,1044 ha) ir jame esančių statinių – gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato bei kitų (inžinerinių) kompensacija siekė 274 370 eurų. Tiek pinigų buvo pervesta į banko depozitinę sąskaitą. Tačiau besibylinėdamas, turto savininkas prašė papildomo nuostolių atlyginimo – 69 17,30 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų nuo sprendimo paimti NT visuomenės reikmėms dienos bei iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Anot E. G., šiuos nuostolius sudaro ir 2000 eurų neturtinė žala, kurią jis patyrė netekęs gyvenamojo namo, bei dėl neteisėtų Kauno miesto savivaldybės veiksmų, neužtikrinant jam laikinos gyvenamosios vietos.
Dalis turto savininko reikalavimų buvo tenkinta – 2021 metų gruodį Kauno apygardos teismas jam priteisė iš miesto savivaldybės papildomai 20 128,72 Eur turėtų nuostolių ir 5 proc. nuo šios sumos metinių palūkanų, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo dienos. Taip pat – 2 536,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo iš savivaldybės teismas atmetė, bet E. G. persikraustymo išlaidas (netoli 800 eurų) priteisė.
Kadangi savivaldybė (ir buvęs NT savininkas) bylinėjimąsi tęsė, tai vėliau bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė tarp abiejų šalių. Bet į reikalavimą atlyginti patirtą neturtinę žalą neatsižvelgta.
Teisme pagarsinta…
…kad ieškovė (Kauno miesto savivaldybė), paimdama visuomenės poreikiams atsakovui (pareiškėjui) priklausantį turtą, „visus veiksmus atliko pagal įstatyme nustatytas procedūras, dėl paimamo turto įkainojimo ginčo su atsakovu (pareiškėju) nekilo, pinigai jam buvo perduoti, buvęs turto savininkas įgijo realią galimybę įsigyti ar statyti kitą gyvenamąjį būstą savo pasirinkimu. Be to, pasak teismo, daugiau nei vienerius metus nuo turto paėmimo visuomenės poreikiams dienos atsakovas (pareiškėjas) ir jo šeima vis dar nėra praradę galimybės naudotis turtu. Atsakovas (pareiškėjas) nepateikė teismui jokių įrodymų, kad dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams jam buvo padaryta neturtinė žala, – kad atsirado neigiamų pasekmių fizinei ar psichinei jo būsenai, buvo prarasta reputacija, sumažėjo galimybė gyventi visavertį gyvenimą“. Tai buvo pripažinta dar 2021-aisiais vykusiame teismo procese.
2025 metų vasarį paskelbtoje Aukščiausiojo teismo nutartyje teigiama, kad „dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė – ne pagrindas nagrinėti bylą iš naujo. (…) Bylos peržiūrėjimas negali būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija. (…) Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos“.
NT savininko paskaičiavimu, jam už paimtą žemės sklypą ir statinius bei už patirtus nuostolius turėjo būti atlyginta 342 740,30 eurų. Vien išlaidos laikinam apsigyvenimui nuomotame kitame name, E. G. teigimu, siekė 17 253 eurų, o persikraustymas kainavo 3 587 eurus. Tačiau Kauno miesto savivaldybė (per teismus) laimėjo galimybę mokėti kitokią (mažesnę) kompensaciją.
Viešoje erdvėje nepavyko aptikti informacijos apie tai, ar E. G. atkaklumas „nesutikti su tokia suma“ ir keletą metų bylinėtis su savivaldybe dėl patirtų didesnių nuostolių, jam praradus namus, atlyginimo, kaip nors pakenkė kelių infrastruktūros projekto įgyvendinimui.
„Pirmoji naujo Pietrytinio aplinkkelio atkarpa (skelbė kaunas.lt) atidaryta 2024 m. gegužės mėnesio 25 dieną“.
Iš viso projekte numatytos 4 atkarpos. Darbai tęsiami. „Įgyvendinus šį projektą, naujoji trasa taps patogia ir greita jungtimi tarp automagistralių A1 ir „Via Baltica“.
Source link
