Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) prieš keletą metų pateikė pastabas dėl Kauno miesto savivaldybėje vykdomų infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų – STT vertinimu, procesuose trūksta skaidrumo. Savivaldybės administracija vis dar neištaisė pastabų – valdininkai teisinasi, jog STT pastabų neįmanoma įgyvendinti, nors panašu, kad dalies pastabų turinį interpretavo neteisingai.
STT dar 2022 m. lapkričio 11 d. raštu pateikė pastabas Kauno savivaldybei. Tuo metu viešojoje erdvėje buvo kalbama, jog Kauno miesto savivaldybės infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų konkursus laimi tos pačios bendrovės – UAB „Autokausta“, „Kauno keliai“, „Kauno tiltai“, o pats procesas nėra pakankamai skaidrus. Nors praėjo išties nemažai laiko, šiandien vis dar neįgyvendintos trys kritinės ir dvi nekritinės STT išreikštos pastabos.
Spalio 22 d. vykusio Antikorupcijos komisijos posėdžio metu tarybos nariai aiškinosi, kodėl savivaldybė vis dar neįgyvendino visų pastabų. Komisijos pirmininkė Andrijana Filinaitė teiravosi, kurios pastabos liko neįgyvendintos, kodėl savivaldybė vis dar neįgyvendino pastabų, bei kada planuojama jas įgyvendinti.
Komisijos posėdyje dalyvavo Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Daiva Čeponienė – ji teigė, jog savivaldybė su STT bendravo ne kartą.
Esą po STT išvadų pateikimo, savivaldybė pateikė paaiškinimus ir vėliau dar kartą informavo STT apie kitus atliktus žingsnius. Vėliau STT savivaldybę informavo, jog stebėsena baigta – šį pranešimą savivaldybės atstovai suprato kaip signalą, jog pastabos buvo tinkamai įgyvendintos.
„2024 m. sausio mėnesį mes gavome STT raštą, kad stebėsena pabaigta. Mes taip supratome, kad mūsų atsakymai jiems tiko. Tik dabar, kai Seimo Antikorupcijos komisija vėl iškėlė šitą klausimą, STT vėl parašė mums raštą, kad vis dėlto, dvi ar trys tos pastabos yra neįgyvendintos.
Po ko mes vėl jiems parašėme paaiškinimą. Nežinau, kaip pasakyti, dėl ko mes neįgyvendinome (pastabų). Mūsų nuomone, mes įgyvendinome tuos pasiūlymus ir pastabas. Turbūt lieka supratimo klausimas“, – posėdžio metu kalbėjo D. Čeponienė.
Panašu, jog savivaldybės atstovai neteisingai interpretavo STT raštą. STT Korupcijos prevencijos valdybos vadovas Mindaugas Gusčius nurodė, jog savivaldybė 2024 m. sausio 16 d. raštu iš tiesų buvo informuota apie pasiūlymų įgyvendinimo stebėsenos baigimą.
Kartu buvo pateikta nuoroda į viešai paskelbtą pasiūlymų įgyvendinimo stebėsenos lentelę, kurioje nurodomi neįgyvendinti pasiūlymai (STT konstatavo, kad dalis pasiūlymų yra neįgyvendinta), pateikiamas STT vertinimas dėl savivaldybės administracijos nurodomų argumentų (nesutikimas su jais).
Paprasčiau tariant – stebėsenos baigimas nereiškia, jog buvo įgyvendintos visos pastabos.
„STT teikia rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus, o korupcijos prevencija ir jos priemonės yra grindžiamos ir pačių subjektų sąmoningumu kuriant korupcijai atsparią aplinką. Stebėsenos baigimas nereiškia, kad pasiūlymų subjektui nebetikslinga įgyvendinti (jei pasiūlymai įgyvendinti ar jų nebetikslinga įgyvendinti – apie tai aiškiai pažymima stebėsenos lentelėje)“, – teigia M. Gusčius.
STT ir savivaldybės vertinimas išsiskiria
„Per didelė pirkimo iniciatoriaus diskrecija nustatant, pagrindžiant planuojamą infrastruktūros objektų, kuriems privalomas techninis pirkimas, vertę“, – taip skamba pirmoji kritinė STT pastaba.
D. Čeponienės teigimu, kai STT atliko stebėseną, statybų kainos itin pakilo dėl prasidėjusio karo Ukrainoje, tad skaičiuojamosios kainos neatitiko rinkos kainų, dėl to buvo pakartotinai skelbiami viešųjų pirkimų konkursai.
„Dėl rinkos pasikeitimų iš tikrųjų labai pakilo statybos darbų kainos. Taip gavosi, kad dalyje projektų skaičiuojamoji kaina neatitiko tuo metu buvusios rinkos situacijos. Būtent tuos objektus STT ir nustatė. Remiantis tuo, padarytos išvados, kad tais atvejais, kuomet mes negauname pasiūlymų, kurių kaina atitinka skaičiuojamąją kainą, mes iš naujo skelbiame konkursą ir neva vėl tie patys dalyviai dalyvauja, padaryta išvada, kad tai yra korupcija (…).
Tai yra normalus procesas, vertinant tai, kad mūsų visi pirkimai yra atviro būdo. Tai nėra neskelbiami pirkimai. Jeigu jie būtų neskelbiami ir mes kainą didintume pagal buvusio pirkimo pasiūlytas kainas, galbūt ir galima būtų įtarti susitarimus“, – teigė Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja.
Ji taip pat nurodė, jog viešuose, tarptautinės vertės konkursuose, dalyvauti gali visi tiekėjai – esą savivaldybė sulaukia ne vieno ar dviejų, o penkių ir daugiau pasiūlymų.
„Šioje (kelių statybos) srityje ir nėra daugiau dalyvių. Mes jų visų pasiūlymus ir gauname. O mūsų tvarkose STT rašo, kad reikia papildomo pagrindimo dėl kainos, kada ji neatitinka techninio projekto skaičiuojamos kainos“, – sakė D. Čeponienė.
Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja piktinosi, neva STT nepastebėjo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo ir kontrolės apraše jau įtvirtintos nuostatos, kad pirkimo iniciatorius turi pagrįsti lėšų augimą.
„Mūsų tvarkose visada buvo tos nuostatos – aš nežinau, kaip jie jų nepamatė? Pavyzdžiui, 25 aprašo punkte nurodoma – pirkimo iniciatorius privalo pateikti planuojamo pirkimo lėšų dydžio pagrindimą.
Toliau yra aprašyta, kaip jis (lėšų dydžio pagrindimas) yra atliekamas, t.y (turi būti apskaičiuota) arba techninio projekto skaičiuojamoji kaina, kuri yra ekspertuota atestuoto specialisto, arba (atlikta) ankstesnių sutarčių kainų analizė, SISTELA kainų analizė. Yra nurodyta daug įvairių variantų, kaip turi elgtis pirkimo iniciatorius.
38 punkte nurodyta, kad kiekviename didesnės vertės pirkime privaloma atlikti rinkos tyrimą. Plius mūsų skyrius atlieka rinkos konsultacijas – viešai skelbia sąlygas, nurodo, kokia planuojama kaina ir klausia rinkos dalyvių, ar viskas pas mus gerai su sąlygomis. Jeigu gauname pasiūlymų, pastabų ar priekaištų, mes taisome tas sąlygas, tik tada skelbiame pirkimus.
Kaip STT nepamatė šitų nuostatų – tai yra neįmanoma. Tiesiog jie juos ignoruoja ir rašo neįgyvendinta“, – piktinosi Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja.
Portalui pateiktuose atsakymuose STT nurodo, jog tarnybos vertinimu, objektyviausias pirkimo kainos nustatymas statybos darbų pirkimuose yra projekto skaičiuojamoji kaina. Todėl anot STT, savivaldybė turėtų numatyti aiškią skaičiuojamosios kainos naudojimo tvarką, o skyriaus vedėjos minėti rinkos tyrimai negali suvaldyti korupcijos rizikų.
„Dėl to, STT siūlymas ir buvo savivaldybės infrastruktūros objektų, kuriems privalomas techninis projektas, pirkimo kainos nustatyme įtvirtinti aiškią ir detalią statybos skaičiuojamosios kainos naudojimo tvarką – kitais žodžiais sakant, kada ir kodėl, kokiomis aplinkybėmis ir motyvais ji gali būti netaikoma, o nustatoma kita pirkimo kaina. Minimas lėšų pagrindimas, rinkos tyrimai nevaldo šios korupcijos rizikos, nes, mūsų nuomone, statybos objektų pirkimuose, pirkimo kainos atspirties taškas turėtų būti objekto skaičiuojamoji kaina, jei ji koreguojama – turi būti atitinkami motyvai. Pagal minimas nuostatas pirkimo kainą gali apskaičiuoti ir pagrįsti pirkimo iniciatorius, ir gali nesiremti skaičiuojamąja kaina. Manome, tai kelia korupcijos rizikas“, – teigia M. Gusčius.
Savivaldybė teigia, kad konkurencija viešųjų pirkimų konkursuose yra
Kita kritinė STT pastaba yra susijusi su sąžiningų konkurencinių sąlygų užtikrinimu – anot STT, Kauno miesto savivaldybėje vykdant viešuosius pirkimus, neidentifikuojami galimi konkurenciją ribojantys susitarimai tarp pirkimo dalyvių.
Aptardama šią pastabą, D. Čeponienė akcentavo, jog LR Viešųjų pirkimų įstatymo 46 str. 4 d. 1 p. nurodoma, jog perkančioji organizacija privalo pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jei sudaromi susitarimai tarp dalyvių.
Anot skyriaus vedėjos, savivaldybė ne tik įgyvendina šias nuostatas, bet Kauno savivaldybė yra viena iš nedaugelio, nustačiusi korupcinius susitarimus tarp dalyvių.
„Tai yra įstatymo nuostata, mes ją įgyvendiname ir bene vieninteliai Lietuvoje esame nustatę didelių korupcinių susitarimų tarp dalyvių – tai yra užfiksuota konkurencijos tarybos tyrime, kurį atliko du metus, tik ne statybos srityje, o maitinimo. Ir buvo nubausti 5 dalyviai. Šiuo metu irgi vykdėme pirkimą, turėjome įtarimų – konsultavomės su viešųjų pirkimų tarnyba ir konkurencijos taryba, tačiau dalyvis pasirašė geriausią pasiūlymą pateikusią sutartį ir mes negalime jam nieko prikišti. Nors matėme, kad yra kažkas derinama su kitu dalyviu. Tie veiksmai yra nuolat atliekami, juos vykdo mūsų skyriaus viešojo pirkimo komisijos nariai“, – teigė D. Čeponienė.
Tačiau anot D. Čeponienės, STT reikalauja viešųjų pirkimų tvarkose nustatyti konkrečius asmenis, kurie atliks tyrimus, nustatančius susitarimus tarp rinkos dalyvių. O tai esą neįmanoma, nes anot valdininkės, vienam darbuotojui gali būti sudėtinga identifikuoti susitarimų atvejus, nematant platesnio vaizdo.
„STT iš mūsų reikalauja tvarkose nusistatyti konkrečius asmenis, kurie tuos tyrimus vykdys. Tai yra neįmanoma. Kiekviename pirkime gali susiklostyti kita situacija – susitarimai yra identifikuojami pagal visų veiksmų visumą tame pirkime. Kažkoks paskirtas vienas asmuo, jis negalės suprasti visų pirkimų situacijos. Jis neturės priėmimo prie pirkimo informacijos, nes iki sutarties sudarymo, ji yra gana konfidenciali. Tuos veiksmus atlieka kiekvienas už pirkimą atsakingas asmuo, kiekvienas komisijos narys. Noriu pasakyti, kad realiai viešuosiuose pirkimuose susitarimai yra identifikuojami, kai jie yra.
Mūsų manymu, tvarkose yra numatyta atsakomybė už tuos dalykus. Gyvenime viskas vyksta pagal įstatymų reikalavimus, susitarimai yra identifikuojami tada, kai jie iš tikrųjų yra. Manome, kad šis pasiūlymas irgi yra įgyvendintas. Be to, STT rašo, kad supranta mūsų paaiškinimus, tačiau dar kartą siūlo pasvarstyti. Mes neturime ką įrašyti – negalime paskirti vieno žmogaus sekti tuos susitarimus, nes jis vienas nieko nesuseks“, – tvirtino savivaldybės atstovė.
STT portalui pateiktuose atsakymuose nurodė, jog nekvestionuoja savivaldybės administracijos pateikiamų gerosios praktikos pavyzdžių vykdytuose viešuosiuose pirkimuose. Tačiau atlikus analizę STT nustatė atvejų, kuomet pastebėta draudžiamų susitarimų egzistavimo regimybė. Anot M. Gusčiaus, STT nenumatė būtinybės paskirti vieną asmenį vertinti pirkimus draudžiamų susitarimų regimybės požiūriu.
„Minimoje analizėje buvo konstatuotų atvejų dėl galimai draudžiamų susitarimų egzistavimo regimybės, todėl siūlėme vidaus teisės aktuose įtvirtinti konkrečių subjektų (pirkimų organizatorių, viešųjų pirkimų komisijos) pareigą vertinti situacijas draudžiamų susitarimų požiūriu, t. y. numatyti tai kaip vieną iš funkcijų, kurios kaip tik ir turėtų būti nurodomos vidaus teisės aktuose, pareigybių aprašymuose, komisijų darbo reglamentuose / nuostatuose. Pasiūlymas nenumatė atskiro asmens skyrimo būtinybės šiai funkcijai atlikti. Šios funkcijos nustatymas būtų kaip prevencinė priemonė veikiantiems pirkimų organizatoriams, komisijoms priimamus sprendimus vertinti ir draudžiamų susitarimų požiūriu. Rekomendacija orientuota į tai, jog būtų imamasi veiksmų siekiant identifikuoti galimus susitarimus“, – nurodoma STT atsakyme.
Kai kuriuos pasiūlymus įgyvendino
Visgi kai kurias STT pastabas savivaldybė įgyvendino. Pavyzdžiui, anksčiau STT pastebėjo, jog visi su sutarčių keitimu dėl keičiamų kiekio apimčių susiję sprendimai yra sukoncentruojami vieno asmens rankose.
Anot D. Čeponienės, savivaldybė tvarkas pakeitė ir šiuo metu procese dalyvauja daugybė skirtingų sričių valdininkų.
„Tai aiškiai matosi paėmus bet kurį susitarimą ir pažiūrėjus, kas jį derina. Taip, jį pradeda rengti pirkimo iniciatorius, nes jis kontroliuoja sutartį, niekas kitas geriau už jį nežino konkrečios sutarties vykdymo situacijos. Tačiau prie susitarimo dedasi techninio prižiūrėtojo, projektuotojo paaiškinimai, techninės priežiūros specialistų, kurie yra samdomi atskirai ir yra nesusiję su savivaldybės darbuotojais, paaiškinimai. Dar 2025 m. sutarčių tvarką papildėme ir prie visų tvarkų buvo papildyta, kad susitarimą, kurį sudaro skyriaus vedėjas, papildomai derina administracijos direktoriaus pavaduotojas, ko nebuvo 2023-2024 m.“, – teigia D. Čeponienė.
Portalui pateiktuose atsakymuose STT sutiko, jog savivaldybė šiuo aspektu išties pasitempė.
„Sutinkame, kad 2025 m. sutarčių tvarkos pakeitimai sumažino sprendimų sukoncentravimą vieno asmens rankose. Manome, kad šis pasiūlymas po stebėsenos užbaigimo buvo įgyvendintas“, – nurodo M. Gusčius.
Pasigenda aiškumo priskiriant pareigas
STT pastabose taip pat nurodė, jog savivaldybė galimai piktnaudžiauja, skiriant viešųjų pirkimų iniciatorius.
Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja ir vėl nesutiko su STT pastabomis. Pasak D. Čeponienės, pirkimo iniciatorių savivaldybėje yra daug, nes kai kuriuose skyriuose, kone visi darbuotojai gali būti pirkimų iniciatoriais. Anot valdininkės, STT siūlo papildomai atsižvelgti į korupcijos rizikos veiksnius, nustatyti pavedimus duodančių asmenų pareigą pavedimo tekste nurodyti, kodėl tas žmogus skiriamas iniciatoriumi.
Anot D. Čeponienės, įgyvendinus šią pastabą skyriaus vedėjui neliktų jokios galimybės paskirstyti darbus taip, kaip jam atrodo tinkama
„Juk kiekviena sutartis turi savo skirtingą sudėtingumą, eigą, trukmę – jeigu taip surašysi, negali manevruoti dėl darbuotojų krūvio. Darbuotojai serga ir eina atostogų, keičiasi. Manome, kad pas mus tai yra tinkamai sutvarkyta, nes įformintas kiekvienos sutarties iniciatorius. Kilus poreikiui dėl atsakomybės, visada galima jį atsekti“, – teigia D. Čeponienė.
Visgi STT savo pastabas aiškina kitaip. Anot, STT, subjektai turi ir alternatyvių sprendimų įgyvendinimo galimybę.
„Šiuo pasiūlymu buvo siekiama aiškumo, kodėl konkretaus pirkimo inicijavimas pavedamas vienam ar kitam pirkimo iniciatoriui, pvz. atsižvelgiant į specializacijas, pareigybių aprašymus, pavadavimus ar kitas objektyvias aplinkybes“, – paaiškina STT atstovai.
Paskutinė STT pastaba yra susijusi su komisijos narių dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose. Anot STT, neužtikrinamas pirkimus vykdančių viešųjų pirkimų komisijos narių, kurie tuo metu yra ir pirkimo iniciatoriai, nešališkumas.
Pasak D. Čeponienės, STT tokiu būdu siūlo atskirti viešųjų pirkimo inicijavimo ir vykdymo funkcijas, kad pirkimo iniciatorius negalėtų būti viešojo pirkimo komisijos narys.
Tačiau jos teigimu, beveik visų skyrių vedėjai yra pirkimo iniciatoriai, tad jiems neleidus būti iniciatoriais, sprendimus priimtų mažesnės kompetencijos darbuotojai, o dėl to nukentėtų viešieji pirkimai.
„Trumpiau tariant, STT nurodė, kad pirkimo iniciatorius negali būti viešojo pirkimo komisijos narys. O kaip žinome, visi skyrių vedėjai yra pirkimų iniciatoriai – jie nurodo poreikį pirkti. Tai gaunasi, kad viešojo pirkimo komisijoje gali dirbti visi, bet ne padalinių vadovai. Tai kokia tada bus viešojo pirkimo komisijos kompetencija, kokia ji bus? Plius, net viešųjų pirkimų tarnybos yra vieša konsultacija, kad tai nepažeidžia nei interesų, nei įstatymo. Taip gali būti.
Tai kur yra pažeidimas, kur yra kažkoks neįvykdymas? STT siūlo pasisamdyti (ekspertus)– tai įsivaizduokite, jei vien naujų pirkimų yra 700, tai kiek mums reikės ekspertų, kiek tai kainuos? Kas užtikrins iš šono pasitelktų ekspertų nešališkumą? Mano manymu toks siūlymas yra visiškas absurdas“, – STT pastabomis piktinosi D. Čeponienė.
Visgi STT manymu, būtina atskirti pirkimo inicijavimo ir vykdymo funkcijas atskiruose pirkimų etapuose – kitu atveju viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys nariai gali susidaryti išankstines nuomones.
„Matome ir tam tikras rizikas dėl funkcijų neatskyrimo, pavyzdžiui, pirkimo iniciatoriai inicijavimo etapuose vertina pirkimo poreikį, galimus pirkimo objektus, alternatyvas, bendrauja su tiekėju (-ais) ir susidaro nuomonę dėl norimos nupirkti prekės, paslaugos, konkrečios markės, modelio, tiekėjo.
Dėl šių aplinkybių buvo siūloma, kad komisijos nariai būtų kuo nešališkesni (objektyvesni), neturėtų išankstinių nuomonių ar susiformavusių ryšių su tiekėjais priimant sprendimus dėl pirkimo sąlygų, techninių specifikacijų tvirtinimo, atsakymų į tiekėjų klausimus, sprendimų dėl pasiūlymų atmetimo, laimėjusių pasiūlymų nustatymo ir pan. Tačiau, kaip ir minėjome, subjektai turi ir alternatyvių sprendimų įgyvendinimo galimybę“, – nurodo M. Gusčius.
