Antradienį įvyko pirmoji Kauno kultūros asamblėja. Į renginių erdvę „Auditorija“ ji sutraukė pilną salę kultūros bei kitų sričių atstovų. Iš Vilniaus palaikyti bendraminčių atvyko didžiosios Kultūros asamblėjos nariai Karolis Kaupinis ir Gintarė Masteikaitė.
Renginio metu priminta, kad Kultūros asamblėja siekia atitraukti „Nemuno aušros“ partiją nuo Kultūros ministerijos. Anot kultūros bendruomenės, šios partijos narių vadovavimas kelia grėsmę kovai su dezinformacija, žodžio laisvei ir kitoms demokratinio pasaulio vertybėms. Apie tai kalbėta su šalies Prezidentu, Ministre Pirmininke. Šio tikslo nepasiekus, spalio 5 d. kultūros bendruomenė surengė įspėjamąjį streiką Vilniuje, Kaune ir kituose šalies miestuose. Jų metu šalį užliejo M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“. Pažymima, kad peticiją prieš Kultūros ministerijos atidavimą „Nemuno aušrai“ yra pasirašę 82 tūkst. žmonių.
Išrinko iniciatyvinę grupę
Pirmosios Kauno kultūros asamblėjos metu buvo pristatyta ir patvirtinta iniciatyvinė grupė iš 12-os narių: komunikacijos specialistė Agnė Pinigienė; muzikantas, „Jazz Academy“ įkūrėjas Arnas Mikalkėnas; „ConTempo“ prodiuseris, studentijos atstovas Balys Švedas; komunikacijos specialistė Eglė Bagočiūnaitė; Lietuvos švietimo muziejaus vadovė Jolita Rudgalvienė; portalo „Basketnews“ vadovas Jonas Miklovas; Kauno miesto kamerinio teatro vadovė Jurga Knyvienė; menotyrininkas, kultūros projektų kuratorius Justinas Kalinauskas; naktinio klubo „Auditorija“ ir festivalio „Audra“ atstovas Mantas Pakeltis; Kauno IX forto muziejaus vadovas Marius Pečiulis; šokėjas ir choreografas Marius Pinigis bei Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė Virginija Vitkienė.
Ši grupė veiks formuodama tikslus, inicijuodama Kauno kultūros bendruomenės veiksmus bei darbuosis kartu su sostinėje rengiama kultūros asamblėja. Vienas iš renginyje išsakytų ilgalaikių tikslų – formuoti suvokimą, kad laisvoje visuomenėje gyvuojanti kultūra – tai kritinio mąstymo, kūrybiškumo ir vertybių šaltinis, ugdantis atsparumą propagandai, dezinformacijai ir populizmui.
„Stiprinsime ir auginsime raumenį su pagrindine kultūros asamblėja, kuri yra įsisteigusi Vilniuje. (…) Ilgalaikėje perspektyvoje spręsime ir tam tikras problemas, kurios jau yra ir Kauno miesto, regiono apimtyje“, – teigė viena Kauno kultūros asamblėjos iniciatorių Agnė Pinigienė.
Iniciatyvinės grupės narių sąrašas nebaigtinis, jis gali plėstis ar būti keičiamas.
Kaunas svarbus laisvės vertybe
Kultūros asamblėjos narys Karolis Kaupinis akcentavo, kad kultūra yra valstybės pagrindas. Tą pagrindą lengviau kurti susitelkus.
„Pataruosius penkerius metus nemažai laiko praleidau kurdamas Kauno miesto muziejų. Kodėl Vilniui svarbus Kaunas? Vilniui Kaunas svarbus dėl dviejų dalykų: kovos ir laisvės. Kaunas visą laiką buvo laisvojo miesto idealas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, stovintis prieš nelaisvo dvaro sistemą. Ši įtampa tarp nelaisvo dvaro ir laisvojo miesto vis dar egzistuoja. Tiek miesto viduje, tiek visos respublikos atveju. Antras dalykas, Kaunas visą laiką buvo ta vieta, iki kurios atsitraukinėdavo frontai, Kauno niekaip… Dėl to svarbi laisvės tema. Aš, kaip šaulys, galiu pasakyti, kas neleistina Vilniaus šauliams – leistina Kauno šauliams jų pačių valia iš principo. Šitas faktas labai svarbus, nes tikimės Kauno asamblėjos iniciatyvinės grupės laisvo, iniciatyvaus, savarankiško veikimo“, – kalbėjo K. Kaupinis.
Kauno kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narys Kauno IX forto muziejaus vadovas Marius Pečiulis ragino šioje veikloje kloti vertybinį pamatą.
„Vertybinio pamato iš mūsų neišmuš. (…) Dar svarbu eiti į regionus, kalbėti su žmonėmis. Kitas dalykas – turėtume susitelkti į žodžio svarbą. Mūsų politinėje kultūroje to pritrūksta, žodis visiškai praradęs savo svarbą ir vertę. Iš mūsų politinio elito krenta įvairiausi žodžiai, deja, bet progreso čia nesimato. Mums reikia apsišarvuoti kantrybe, nuraminti emocijas, įjungti stipriai racionalią logiką ir ieškoti būdų, kaip susikalbėti“, – teigė M. Pečiulis.
Architektas Linas Tuleikis pažymėjo, kad prisijungusieji prie Kultūros asamblėjos veiklos įsipareigoja aktyviai veikti, reaguoti į įvykius, palaikyti vieni kitus.
„Svarbu iškart demonstruoti savo atvirumą ir skaidrumą. Reiškia, susitikinėti su begale įvairiausių brendruomenių: miesto, rajono, akademinėmis, verslo bei kt. ir kalbėtis (…) Kuo skiriamės nuo politikų? Mes esame laisvi ir turime savo laisvę, skirtingumą paversti savo stiprybe“, – teigė L. Tuleikis.
Protesto mėnesis
Kultūros bendruomenei toliau siekiant atriboti „Nemuno aušros“ politinę partiją nuo Kultūros ministerijos, Kultūros asamblėjos atstovai praėjusią savaitę paskelbė protesto mėnesį „Mes esame kultūra“.
Lapkričio 21 d. Vilniuje vyks akcija-procesija, kurioje dalyvaus įvairūs Lietuvos visuomenės sluoksniai: ūkininkai, mokytojai, gydytojai ir kiti. Jie pasisakys, kokios valstybės nori.
Gruodžio 5-6 d. Šiuolaikinio meno centre Vilniuje vyks forumas apie demokratijos atsparumą. Jame dalyvaus kultūros žmonės, politologai, žurnalistai ir menininkai iš Slovakijos, Vengrijos, Sakartvelo, Moldovos ir Lietuvos.
2026 m. sausį Kauno sporto halėje vyks koncertas. Jame susitelks kultūros asamblėjos palaikytojai iš visos Lietuvos.
„Spalio 5 d. vykusiame įspėjamajame kultūros streike drįsę dalyvauti ir žmonės iš Lietuvos regionų, dabar patiria nemažą spaudimą, sulaukia grasinimų atleisti iš darbo už menkus dalykus, pvz., kad lyjant lietui įleido į kultūros centrą žmones, susirinkusius į kultūros manifestaciją miestelio aikštėje. Kaune aktyvuojasi simbolinė akcija „Pastovėk už kultūrą“. Ji jau vyksta Vilniuje prie Prezidentūros, taip pat Klaipėdoje, Šiauliuose. (…) Lietuvoje yra labai tamsių vietų, kur kitokį matymą nei dauguma turintys žmonės jaučiasi ypatingai vieniši. Jiems turime padėti labiausiai. Kartais užtenka tiesiog skambučio, paprasto pokalbio, palaikymo“, – teigė Kultūros asamblėjos narė Gintarė Masteikaitė.
