Lietuvai buvo puiki galimybė žengti didžiulį, tvirtą žingsnį, atsikratant betvarkės, naudojimosi tarnybine padėtimi ir nebaudžiamumo tvaiko „valdiškose“ gūžtose, tačiau paskutinis laiptelis tapo pernelyg sunkia kliūtimi. Jonavos rajono merui Mindaugui Sinkevičiui gelbėjimosi ratą paslaugiai išmetęs Aukščiausiasis teismas (teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Artūras Pažarskis ir kolegijos pirmininkė Daiva Pranytė-Zalieckienė) šias viltis smarkiai prigesino.
Tai ne tik vieno politiko munduro išvalymas – nuviliančio ir Lietuvą atgal bloškiančio LAT verdikto pasekmės bus gerokai gilesnės, sukelsiančios suteptų mundurų blizginimo bumą.
M. Sinkevičiaus triumfas veikiausiai virs grandinine reakcija, kuri nuties raudonus kilimus ištisoms politikų ir valdininkų plejadoms, besikapanojančioms kaltinimų korupcija pelkėse.
Ir iš tų pelkių jie išeis aukštai iškeltomis galvomis, pagal „vsio zakonno“ principus – nesvarbu, kad dar visai neseniai buvo įpuolę į gėdos purvą, nuo kurio sklido atgrasus, sovietmetį primenantis dvokas.
Viskas nubraukta, formaliai mes nekalti, todėl pasiliekame įtakinguose postuose, išlaikydami savo rankose valdžios svertus ir sprendimų galią.
Deja, žvelgiant į ateitį, perspektyvos šviečiasi tamsokos – po faktinio M. Sinkevičiaus išteisinimo, „vsio zakonno“ vežimas riedės dar didesniu greičiu, didindamas valstybės ir savivaldybių iždus savo ir savo artimųjų poreikiams tuštinančią įvairaus rango veikėjų armiją.
Ko gero, dabar jie veiks dar įžūliau, dar smarkiau pasiraitos rankoves ir dar stipriau pirštus užlenks į savo pusę.
Nes jausis nebaudžiami – didelė tikimybė, kad žemesnių instancijų teismai, remdamiesi Aukščiausiojo teismo praktika, nebeišdrįs priimti apkaltinamųjų nuosprendžių kitose „čekių skandalų“ bylose, kuriose kaltinimai šiuo metu yra pareikšti tuntams merų, savivaldybių tarybų narių, administracijų atstovų.
Aukščiausiasis Teismas išteisino „čekiukų“ byloje nuteistą M. Sinkevičių
LAT sprendimas, panašu, tiktai dar labiau paskatins sukti į valstybės tarnybą, savivaldybes naudos sau, bet ne savo tėvynei ieškančius karjeristus prisitaikėlius, kuriems vertybės, moralė, padorumas ir skaidrumas jau seniai yra tapusios nuvalkiotomis, bereikšmėmis sąvokomis, pagal svarbą jų galvose atsidūrusiomis kažkur 105-oje vietoje.
Ir atvirkščiai, sąžiningų, neabejingų savo valstybės, savo miestų ir rajonų likimui žmonių nusivylimas, matant, kaip žongliruojant paragrafais visi juoduliai gražiai nubalinami, augs – jie jausis vis svetimesni šioje „vsio zakonno“ terpėje, kurioje ne itin švarių reikaliukų kombinavimas, regis, yra daug svarbesnis už vertybinį ir atsakingą požiūrį.
Atitinkamai įstaigose mažės šviesesnių asmenybių, ilgesnio euro viruso nepažeistų piliečių – patriotiškai nusiteikusi, tiesų valstybės rūmą statyti pasirengusi visuomenės dalis, ypač jaunimas, rinksis kitą kelią.
Valstybė nuo to nukentės, ir tai pajausime visi.
Netgi ne tiek svarbu, kokias sumas savo, savo šeimos narių naudai „čekių istorijose“ susiveikė politikų ir valdininkų gvardija – jos gali būti ir palyginti nedidelės.
Svarbiausia, kad nebaudžiamumas po LAT verdikto M. Sinkevičiaus byloje, naikinančio dviejų principingai pasielgusių žemesnių instancijų teismų sprendimus (kuriais jis buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir turto pasisavinimo), dar labiau suvešės, kaip piktžolės, plintančios susiklosčius joms palankioms sąlygoms.
Vartykime kaip norime Jonavos rajono mero istoriją, galima skaityti ją iš įvairių pusių, baudžiamosios bylos medžiagą tyrinėti su galingiausiu padidinamuoju stiklu, esminio fakto nepakeisi: lėšos, skirtos kaip savivaldybės tarybos nario veiklai, buvo naudojamos jo ir jo žmonos Aistės Sinkevičienės asmeniniams poreikiams tenkinti. Mero aiškinimai, kad jis avansinę apyskaitą įtraukė per klaidą ir neapsižiūrėjimą, kelia šypseną – nei daugiau nei mažiau.
Taigi, vienas perspektyviausių socdemų, Savivaldybių asociacijos prezidentas nusirito iki to, kad jo šeimos poreikiams (telefono, internetinės televizijos paslaugos, išlaidų už du išsimokėtinai įsigytus televizorius padengimas) buvo taškomi visų mokesčių mokėtojų pinigai.
Aukščiausiasis teismas galėjo dviem žodžiais „skundas atmestas“ pakloti pamatus skaidresnei, atsakingesnei Lietuvai, kurios vaikai mes visi esame ir norime, kad mūsų valstybėje kuo mažiau betvarkės, kuo mažiau landų išvengti griežtesnės atsakomybės tiems, kas metai po metų naudojasi savo padėtimi ir statusu.
Tačiau LAT kolegija didžiausią dėmesį skyrė M. Sinkevičiaus užtarimui, kaip neva pernelyg smarkiai čia vargšas meras buvo nubaustas, tad viską reikia nedelsiant ištaisyti.
Dabar, panaikinus baudžiamąją atsakomybę, M. Sinkevičius atsakys gerokai švelniau, galbūt susilauks tarnybinės arba administracinės nuobaudos.
Ir beveik neabejotina, jog toliau eis įtakingas, vadovaujančias pareigas, kops karjeros laiptais į aukštesnius postus netgi be jokio ilgesnio skaistyklos laikotarpio.
M. Sinkevičius grįžo į darbą Jonavos savivaldybėje
Paradoksas, tačiau didžiausios ir šiuo metu įtakingiausios valstybėje parlamentinės Socialdemokratų partijos vedliu greičiausiai taps vienas iš dviejų į rezonansinius korupcijos skandalus įklimpusių veikėjų – už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi praeityje teistas Gintautas Paluckas arba paskutinę akimirką teistumo dėmės išvengęs M. Sinkevičius.
Dar keisčiau, kad vienas iš jų eina premjero pareigas, o kitas realiai į jas pretendavo. Ir dar gali juo tapti.
Vadinasi, valstybėje, politikos sferoje, partijose siaučia reputacinė krizė, jeigu nerandama neteistų, į teisėsaugos akiratį dėl korupcinių bylų nepatekusių asmenybių svarbiausiems postams užimti?
Ir toji krizė, regis, tokia didelė, o politiniai žaidimai ir dėlionės tokios reikšmingos, kad likus vos 2 savaitėms iki pirmos instancijos teismo sprendimo netgi pats prezidentas G. Nausėda nepatingi, atvyksta į Jonavą, iššaudamas M. Sinkevičių akivaizdžiai palaikančias frazes („šiandien jis nekaltas“ ir pan.).
Aukščiausiojo teismo teisėjai skiriami ir atleidžiami prezidento teikimu, tad prielankios G. Nausėdos frazės M. Sinkevičiaus atžvilgiu galbūt nuskambėjo kaip signalas kolegijai priimti tam tikrą sprendimą?
Kokių povandeninių srovių visuomenė dar gali nežinoti?
Susidaro aiškus įspūdis, kad šios srovės neigiamai veiks valstybės raidą, nes skaidrumo jos tėkmėje bus mažiau, o drumzlių sluoksniai – gausesni. Bent jau sąlygos tam dabar yra sudarytos.
Source link
