Pranešimas spaudai- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įsibėgėjusi laukinių paukščių rudeninė migracija kelią didelę grėsmę ligų plitimui ne tik tarp laukinių, bet ir tarp naminių paukščių ir žinduolių. Itin patogeniško paukščių gripo H5N1 (LPPG) potipis šiuo metu sukelia laukinių paukščių ir žinduolių susirgimus visame pasaulyje, o ypatinga grėsmė kyla į kolonijas ar būrius susiburiančių paukščių populiacijoms, įspėja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
Iki 2005 m., LPPG virusai plačiai išplito tarp naminių paukščių ir laukinių paukščių, tačiau tuo laikotarpiu LPPG viruso aptikimas laisvėje gyvenančiuose laukiniuose gyvūnuose buvo labai neįprastas.
Praeitais metais prasidėjo naujas laukinių paukščių LPPG epidemiologijos etapas ir manoma, kad šis viruso potipis toliau plis ir darys neigiamą poveikį aplinkai. Pažymėtina, kad praeitą migracijos periodą (pavasarį) šio viruso potipis negailestingai pražudė daug kirų ir žuvėdrų kolonijų visoje Europoje. Tikėtina, kad pakitusiu LPPG H5N1 potipių užsikrėtę laukiniai paukščiai virusą išplatino ir žinduolių tarpe.
Per pastaruosius 50 metų paukštininkystės sektorius ypač išaugo, taigi ūkiai kuriuose paukščiai laikomi dideliu tankiu ar nesilaikant biologinio saugumo. Kaip tik dėl šių priežasčių, rizika išplisti LPPG yra ypač didelė.
Vykdant laukinių paukščių LPPG stebėseną ir negavus pranešimų apie nugaišusius laukinius paukščius nereiškia, kad viruso nėra mūsų aplinkoje. Laukiniai paukščiai yra viruso pernešėjai naminių paukščių, žinduolių ir savo tarpe. Nėra naudos bandant suvaldyti laukinių paukščių viruso plitimą gaišinant ar naikinant jų buveines. Todėl svarbu, kad gamtos apsaugos specialistai, draustinių prižiūrėtojai ar ornitologai, prižiūrintys paukščių susibūrimo vietas, prisidėtų prie viruso plitimo rizikos mažinimo priemonių, tokių kaip:
Paukščių būriavimosi vietos būtų neužterštos užkratu ir iš anksto sutvarkytos, parengtos paukščių susibūrimo sezonui (aplinka nušienauta ir atvira saulės spinduliams, kurie tiesiogiai naikina virusą aplinkoje).
Atsižvelgus į galimybes ir prieinamumą prie paukščių būriavimosi vietos (visuomenės nariams, rezervatų ar draustinių prižiūrėtojams), įvertinus viruso pernešimo riziką pranešti valstybiniai maisto ir veterinarijos tarnybai apie rastus nugaišusius paukščius ir tik suderinus veiksmus su regionine valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba visus nugaišusius paukščius pašalinti arba giliai užkasti gaišimo vietoje.
Vis dar yra daug nežinomųjų ir netgi priešingų mokslinių nuomonių apie galimus viruso patekimo būdus į laukinių paukščių kolonijas. Tikėtina, kad prisideda keli būdai, todėl sunku nuspręsti dėl tinkamų valdymo priemonių, kurios apimtų visus galimus viruso patekimo kelius.
Biologinio saugumo ir priežiūros priemonės
Atsižvelgiant į ligos plitimo grėsmę dėl migracijos, ūkių savininkams rekomenduojama imtis biologinio saugumo ir priežiūros priemonių, nes užkratas turi tendenciją sparčiai plisti. Biologinio saugumo ir priežiūros priemonės yra šios:
Pavasarinės ir rudeninės paukščių migracijos metu laikyti naminius paukščius uždarytus.
Saugoti lesalą nuo laukinių paukščių,
Laikytis asmens higienos – pas naminius paukščius eiti tik dėvint tam skirtus rūbus bei apavą.
Taip pat svarbu stebėti kokios laukinių paukščių rūšys serga ir gaišta, o pastebėjus sergantį ar nugaišusį laukinį vandens paukštį, taip pat ir pastebėjus neįprastai padidėjusį naminių paukščių gaišimą – kuo skubiau pranešti artimiausiam VMVT teritoriniam departamentui arba telefonu 1879.
-
Liūtas penkerius metus praleido mažoje betoninėje kameroje: dabar jo laukia geresnis gyvenimas
Liūtas, penkeriems metams paliktas vienas apleistame zoologijos sode Armėnijoje, pagaliau buvo perkeltas į draustinį Pietų Afrikoje, praneša „People“.
… -
Kad puošnieji kardeliai džiugintų kuo ilgiau
Nors kardeliai dažnai siejami su Mokslo ir žinių diena, jų žiedai džiugina ne tik puokštėse, bet ir gėlių darželiuose. Pakruojo dvaro, kuriame iki pat pirmųjų šalnų visus augalų mylėtojus džiugina gėlių festivalis, sodininkai da…
-
Žaibai netrenkia bet kur: jų labiausiai pamėgtos vietos Lietuvoje
Pasirodo, kad žaibai netrenkia bet kur. Galima nustatyti tam tikras vietas, kur jie trankosi dažniausiai, praneša LNK.
… -
Jūrinių erelių ilgalaikiam stebėjimui pasibaigus: daugelis šiemet perėjo sėkmingai
Kalendoriniam rudeniui skaičiuojant pirmas dienas norėtumėme prisiminti jūrinius erelius, apie kuriuos dėl intensyvių darbų su kitomis plėšrūnų rūšimis, nebuvo laiko papasakoti, apibendrinti šio sezono, supažindinti su vykdyto …
-
Pradedama rudeninė laukinių gyvūnų vakcinacija
Lietuvoje pirmadienį pradedama rudeninė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės, kuomet iš orlaivių bus mėtomi jaukai su vakcinomis.
… -
Svarbu žinoti: lašišas teks paleisti
Nuo rugsėjo 1-osios prasidėjo akcija „Saugome lašišą“, kuria norima užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos ir neršto vietose. Iki spalio 15 d. visas sugautas lašišas ir &sca…
-
Juodkrantėje vėl pavyko užfiksuoti europinį maldininką
Po kelerių metų pertraukos Juodkrantėje vėl pavyko užfiksuoti europinį maldininką (Mantis religiosa). Kol kas Kuršių nerijoje žinomos vos kelios šio vabzdžio fiksacijos – 2019 m. Juodkrantėje ir 2020-aisiais Nidoje. Centrinėje i…
-
Įsigaliojant draudimui žvejoti lašišas, aplinkosaugininkai skelbia apie patikrinimus
Įsigaliojant draudimui žvejoti lašišas ir šlakius, aplinkosaugininkai skelbia apie penktadienį prasidedančią akciją „Saugom lašišą“.
… -
Šiemet širšės – kovingos kaip niekad: net ir vienas įgėlimas gali baigtis tragedija
Tiek poilsiaujantys pajūryje, tiek laiką leidžiantys miestuose skundžiasi širšėmis – šiemet jos itin aktyvios ir aršios. Kad šią vasarą širšės aktyvesnės, sutinka ir ekspertai – sugeltų gyv…
-
Kuršių mariose mažėja deguonies
Aplinkosaugininkai vėl fiksuoja deguonies koncentracijos sumažėjimą Kuršių mariose. Rugpjūčio 23–24 d. hidrologiniai stebėjimai patvirtino, kad ištirpusio deguonies koncentracija išlieka mažesnė, nei reikėtų vandens telki…
Daugiau straipsnių