Vyriausioji rinkimų rinktinė (VRK) atmeta šalies vadovo posto siekio Igno Vėgėlės priekaištus, kad pirmasis prezidento rinkimų turas buvo organizuojamas neskaidriai.
Kaip Eltai teigė VRK atstovė Indrė Ramanavičienė, manipuliuojanti informacija apie abejonių rinkimų rezultatus buvo buvęs kandidatas visuomenėje siekia sukelti nepasitikėjimą.
„Informacija apie balsavimo procesą, rinkimus ir jų rezultatus manipuliuojama visose demokratinėse valstybėse. Norėčiau, kad Lietuva būtų geroji išimtis, bet kol kas ir mes iššaukėme, – su šiais iššūkiais penktadienį komentare nurodė I. Ramanavičienė.
Ket I. Vė pareiškė, kad aukštesnė nei prognozavo apklausos Ingridos Šimonytės premjerės rinktinėje pirmajame prezidento rinkimuose „galėjoti rinkimų abejones“. Pasak jo, tam įtakos darė ir rinkimų laikotarpiu į Lietuvą neįleisti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai.
„Lietuva, kaip ir prezidento rinkimus šiais metais organizavusi Rusija, stebėti rinkimų neįsileido ESBO atstovų, nors stebėti rinkimus Lietuvoje ESBO siūlėsi pati“, – feisbuke rašė advokatas.
Visgi I. Ramanavičienės teigimu, kvietimą tarptautinių rinkimų ekspertai buvo gavę iš Užsienio reikalų ministerijos.
„Laikantis ilgametės praktikos, įprasta, kad valstybė siunčia oficialų kvietimą ESBO atvykti stebėti rinkimų. Mūsų žiniomis, šį kvietimą ESBO yra gavusi iš Užsienio reikalų ministerijos“, – sakė ji.
„Paprastai rinkimus stebintys tarptautiniai rinkimų ekspertai iš ESBO nuolat nebūna rinkimų apylinkėse, kaip, pavyzdžiui, politinių partijų ar nevyriausybinių organizacijų deleguotų stebėtojų. ESBO stebėtojai bendrąja prasme vertina, ar valstybės laikosi prisiimtų reikalavimų, teikia rekomendacijas ir patarimus dėl sklandesnio rinkimų organizavimo“, – aiškino VRK atstovė.
Be to, I. Ramanavičienė pažymėjo, kad rinkimus stebėti ir teikti pastabas apie pažeidimą prie balsadėžių gali kiekvienas užsiregistravęs pilietis.
„Visada akcentuojame, kad labai svarbu, jog stebėtojus teiktų politinės partijos, komitetai, save keliantys kandidatai, visuomeninės organizacijos – kuo įvairesnė visuomenės dalis. Bet kuris pilietiškas žmogus gali užsiregistruoti VRK, tapti nepriklausomu rinkimų komisijos nariu ir taip buvo prie skaidraus rinkimo organizavimo“, – teigė ji, pabrėždama, kad į pirmąjį prezidento rinkimų turo atsitiesimo metu gautas stebėtojų pastabas.
I. Vėgėlė viešojoje erdvėje taip pat vardijo, kad užsienio lietuviams ambasados balsavimo biuletenius išsiuntė pavėluotai, o pačius biuletenius saugojo netinkamai. Be to, anot buvusio kandidato, ne vienoje rinkimų apylinkėje trūko balsavimo biuletenių,
Savo ruožtu VRK atstovė pabrėžė, kad visos rinkimų apylinkės buvo gavusios reikalingą balsavimo biuletenių kiekį.
„Komisijai yra žinoma situacija, kad kelios apylinkės buvo priartėjusios prie ribos, kai balsavimo biuletenių atsargos pradėjo sekti. pildo rinkimų komisijos stebėjo stebijo savivaldybės ir operatyviai biuletenių atsargas“, – tikino I. Ramanavičienė.
ELTA primena, kad gegužės 26 dieną vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė I. Šimonytė.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus biuletenius iš visų 1895 rinkimų apylinkių, pirmajame rinkimų ture laimėjo G. Nausėda, surinkęs 43,95 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi I. Šimonytė gavo 20,05 proc. palaikymo.
Į politiką pasukęs I. Vėgėlė pirmajame rinkimų ture liko trečias, sulaukęs 12,35 proc. balsų.
About The Author
