Šią savaitę Žurnalistų profesionalų asociacijai (ŽPA) ir Kultūros asamblėjai pranešus apie naują protestą prieš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, visuomeninio transliuotojo tarybos narys Deimantas Jastramskis sako, jog toks žingsnis yra suprantamas. Anot jo, žurnalistai supranta, kas jų gali laukti, jei siūlomos pataisos bus priimtos.
„Tai yra teisė vienaip ar kitaip pasisakyti, kaip jie supranta savo profesinę laisvę, kuri šiuo metu gali būti garantuojama, bet esamos sudėties (įstatymo projektas – ELTA) gali daug ką koreguoti“, – Eltai teigė D. Jastramskis.
„Žurnalistai irgi supranta ne vien, kas yra dabar, bet kas būtų kelis mėnesius į priekį“, – akcentavo jis.
Pasak Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesoriaus, valdančiųjų siūlomame įstatymo projekte bene didžiausią nerimą kelia siūlymas, kuriuo būtų apribotas išorinių žurnalistų dalyvavimas kuriant LRT turinį.
„Pagrindinis dalykas – nuostata dėl kišimosi į redakcinę politiką. Pati redakcija turi reguliuoti savo darbą, kokius šaltinius rinktis. Yra žurnalistiniai veiklos principai, yra etikos normos ką kviesti, ko nekviesti. Neturėtų būti taip, kad kažkas turėtų reguliuoti iš viršaus. Čia manau yra esminis klausimas ir dėl to vyksta protestavimas“, – teigė profesorius.
Pataisas rengusi darbo grupė numatė, kad „LRT naudojamuose kanaluose ir LRT interneto svetainėje be Tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms. Asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas, deklaravę interesų konfliktus“.
Dabar galiojančiame įstatyme numatyta, kad visuomeninio transliuotojo kanaluose be Tarybos leidimo veikti negali kitos radijo ir televizijos stotys.
D. Jastramskis teigia, kad anksčiau siūlytame įstatymo projekte daugiausiai kritikos sulaukė nuostata dėl lengvesnio LRT generalinio direktoriaus atleidimo, o dabar naujos pataisos pridėjo dar daugiau „kabliukų“.
„Ten yra nemažai kabliukų žiniasklaidos laisvei, nes dabar projektas yra išsiplėtęs. Kai jis buvo į vieną klausimą orientuotas…Dabar tas klausimas dėl atleidimo nėra iki galo aiškiai sudėliotas. Atsirado papildomi dalykai – vienas dėl bandymo priimti redakcinius sprendimus iš viršaus, yra valdymo biurokratizavimas su Valdyba, kur nėra jokio pagrįstumo kiek ten tų narių ir kodėl jos reikia. Ir tai kelia daug nerimo, abejonių“, – teigė jis.
Mano, kad manipuliuojama atlikto audito išvadomis
Nors parlamentarai, kalbėdami apie siūlomus LRT valdymo pakeitimus, remiasi atlikto Valstybės kontrolės (VK) audito išvadomis, visuomeninio transliuotojo tarybos narys teigia, kad jomis manipuliuojama. Pasak jo, siūlomi pakeitimai iš esmės nėra susiję su audito rekomendacijomis.
„Pradžioje buvo bazuojamasi į Valstybės kontrolės rekomendacijas. Iš tų rekomendacijų niekaip neišplaukia dauguma tų dalykų, kuriuos siūlo Seimas savo tuo projektu“, – teigė jis.
LRT tarybos narys teigia, kad pats ne kartą siūlė įstatyme numatyti periodinius LRT auditų patikrinimus, kad Valstybės kontrolė reguliariai vertintų transliuotojo veiklą ir būtų išvengta interpretacijų ar nesusipratimų.
„Vienas iš svarbiausių dalykų, ką man teko siūlyti įvairiuose formatuose yra tai, jog į įstatymą būtų įtrauktas periodiškas LRT tikrinamas, kad Valstybės kontrolė atliktų auditus periodiškai tam, kad nebūtų tokių atvejų, interpretacijų“, – sakė D. Jastramskis.
„Tokia nuostata yra Estijos visuomeniniame transliuotojuje – periodiškai vyksta Valstybės kontrolės auditai. Aš irgi tą siūliau įvairiuose formatuose, kad tą reikia įtraukti ir tada bus vienaip ar kitaip aiškiau su LRT išorine priežiūra. Šito niekas negirdi ir neįtraukė“, – akcentavo jis.
Ne visų Tarybos narių pozicija vienoda
Šią savaitę LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas paviešino bendrą Tarybos narių poziciją dėl planuojamo rengti protesto. Pareiškime nurodoma, jog žurnalistų teisė į saviraišką ir protestą yra gerbiama, tačiau tai esą netūrėtų būti realizuojama LRT ištekliais, įskaitant ir eterio laiką.
„LRT taryba pripažįsta ir gerbia LRT žurnalistų teisę į saviraišką bei protestą, tačiau pabrėžia, kad ši teisė neturėtų būti realizuojama naudojant LRT išteklius“, – trečiadienį išplatintame komentare teigė LRT tarybos pirmininkas M. Jurkynas.
Vis tik, anot D. Jastramskio, tai nėra vieninga Tarybos narių pozicija – jis teigia su ja nesutinkantis.
„Aš pasisakiau prieš tokį pareiškimą“, – Eltai teigė LRT tarybos narys.
„Išeities taškas – Visuomenės informavimo etikos kodeksas. 51-ajame straipsnyje nurodoma, kad žurnalistų pareiga, vienaip ar kitaip, yra ginti žodžio laisvę“, – pabrėžė jis.
Be to, anot D. Jastramskio, buvo ir daugiau nepritariančių tokiam Tarybos pareiškimui.
„Tikrai nebuvo taip, jog visi pritartų. Nėra mūsų bendro sutarimo. Tokiu atveju, korektiška būtų tiesiog tam, kas pritarė, jog jie pasirašytų. Tada nebūtų jokių klausimų“, – sakė jis.
Projektas įveikė pirmąjį laiptelį Seime
Prieš kelias savaites Seimas po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam LRT įstatymo pataisų projektui. Už jį balsavo 67 Seimo nariai, 31 pasisakė prieš, o dar 6 parlamentarai susilaikė.
Naujame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolika asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.
Projekte taip pat numatyta, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.
Valdybos nariais galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.
Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.
Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
Dėl šių naujausių LRT įstatymo pataisų apie šešiasdešimt žurnalistų iš įvairių žiniasklaidos priemonių ir dvi žurnalistus atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Seimo narius, premjerę ir kultūros ministrę.
Politikai raginti nebalsuoti už, kaip skelbta, grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui keliančius pakeitimus.
Dėl siūlomų LRT pataisų vyko ne vienas protestas
Pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Tiesa, opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija.
Protesto iniciatoriai tuomet teigė, kad Seimo valdančioji koalicija dirba prieš valstybę, bet anksčiau ar vėliau – turės išgirsti protestuotojus.
Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Po kritikos sulaukusių siūlymų buvo nuspręsta pristabdyti pataisų svarstymą skubos tvarka, Seimo pirmininkas Juozas Olekas subūrė darbo grupę, kurioje buvo parengtas atnaujintas pataisų projektas.
