Apvalinimas jau tapo kasdienio apsipirkimo dalimi. Mokant grynaisiais pinigais, galutinė pirkinių krepšelio suma apvalinama iki artimiausių 0, 5 arba 10 ct. Ši tvarka padeda mažinti smulkiųjų monetų skaičių apyvartoje, palengvina grynųjų pinigų naudojimą ir užtikrina sklandesnius atsiskaitymus.
Apvalinama tik tuo atveju, kai už pirkinius atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Mokant kortele, pavedimu ar kita elektronine atsiskaitymo priemone, pirkinių suma neapvalinama – sumokama tiksliai tiek, kiek nurodyta kvite.
Svarbu prisiminti: nors apvalinimas mažina poreikį naudoti smulkiąsias monetas, 1 ir 2 ct monetos yra tebegaliojanti mokėjimo priemonė. Jomis ir toliau galima atsiskaityti už prekes ar paslaugas, jos taip pat gali būti naudojamos grąžai atiduoti. Šios monetos turi būti priimamos visose prekybos vietose, kaip ir bet kurių kitų nominalų monetos.
Grąžą galima atiduoti ir 1 ar 2 ct monetomis, tačiau rekomenduojama tai daryti tik tuomet, kai kasoje nėra kitų – didesnio nominalo – monetų. Toks sprendimas padeda palaikyti atsiskaitymų paprastumą ir užtikrina patogesnę patirtį kiekvienam pirkėjui.
Smulkiųjų monetų sukaupę gyventojai gali jas panaudoti atsiskaitydami arba, jei patogiau, nemokamai išsikeisti Lietuvos banko kasose Vilniuje ar Kaune. Smulkiųjų monetų skaičius apyvartoje natūraliai mažėja – jos sugrįžta į Lietuvos banką pamažu ir tvarkingai. Verslo atstovai 1 ir 2 ct monetas gali įmokėti į sąskaitas per inkasavimo įmones arba iškeisti kredito įstaigose ar Lietuvos banko kasose.
Per du mėnesius po apvalinimo pradžios į Lietuvos banką sugrąžinta apie 17 mln. 1 ir 2 ct monetų – beveik dešimt kartų daugiau nei įprastai per tokį laikotarpį. Toks aktyvumas rodo, kad gyventojai noriai prisideda prie paprastesnės ir patogesnės atsiskaitymų aplinkos kūrimo.
Apvalinimo tvarka padeda optimizuoti atsiskaitymų procesą ir mažinti smulkiųjų monetų skaičių apyvartoje. Kviečiame laikytis taisyklių, vadovautis rekomendacijomis ir prisidėti prie sklandesnės mokėjimų kultūros kūrimo.
