Jau 28 metus Kauno rajone veikia tautodailės studija „Piliuona“ – vienintelė naiviojo meno studija Lietuvoje. Beveik keturiasdešimties savamokslių dailininkų kolektyvą telkianti Regina Juodžbalienė nuolat lėkime: skuba į parodas, renginius, keliones, o šiuo metu ruošiasi respublikinei „Natiurmorto“ parodai. „Reikia gyventi taip, kad būtų įdomu: aktyviai ir iš širdies!“, – sako „Piliuonos“ studijos vadovė R. Juodžbalienė.
Telkia savamokslius dailininkus
1997 m. įkurta tautodailės studija „Piliuona“ šiuo metu telkia apie 40 narių. Jie kartu piešia, ruošiasi naiviojo meno parodoms bei tarptautiniams dailės plenerams ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: JAV, Kanadoje Brazilijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Izraelyje. Studijos nariai yra dalyvavę rajoninėse, respublikinėse ir tarptautinėse parodose bei konkursuose, laimėję aukščiausius apdovanojimus. Jie dalyvavo ir tarptautiniame Naiviojo meno festivalyje Katovicuose (Lenkija), sutraukiančiame stipriausius dailininkus iš viso pasaulio. 2021 m. tautodailės studijos „Piliuona“ veikla buvo įtraukta į Kauno rajono Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Bendruomenę sudaro neprofesionalūs menininkai – savamoksliai. Čia galima sutikti įvairių profesijų žmonių: mokytojų, darželio auklėtojų, veterinarijos gydytojų, žemės ūkio specialistų ir kt.
„Esame vienintelė studija Lietuvoje, kurianti naiviuoju arba „primityviuoju“ stiliumi, įvertinta svarbiais apdovanojimais. Aš atėjusiųjų piešti nemokinu – iš pradžių juos stebiu ir atrandu. Pirmiausia pastatau natiurmortą ir liepiu nupiešti, vėliau važiuojame į gamtą, ten jie turi nutapyti peizažą taip, kaip vidumi jaučia. Tuomet matau, kokia kryptimi jie juda, stengiuosi išlaikyti jų unikalumą, stilių, todėl studijoje kiekvienas tapo skirtingai. Piešiame taip, kad praėjus šimtui ar keliems šimtams metų mūsų darbai būtų įdomūs“, – sakė studijai nuo įkūrimo vadovaujanti Regina Juodžbalienė. Jai autoritetė dailės srityje yra Lietuvos naiviojo meno legenda Monika Bičiūnienė (1910-2009), tad pašnekovė džiaugiasi šįmet gavusi jos vardo premiją. Beje, įvertinta ji ir Adomo Varno, Kazio Šimonio premijomis.
Piešia iš širdies
Pasak dailininkės, naivusis menas išskirtinis tuo, kad tai piešimas „iš dūšios“. Čia nebūtinas tikslumas, mokėjimas piešti, tačiau svarbu spalvų dermė ir sąskambiai bei atsisleidžiantis piešiančiojo vidinis pasaulis. Naiviajai dailei būdingas tyrumas, naivumas, gyvybingumas, žaismingumas, o paveikslio siužetai – paprasti ir aiškūs.
„Tas pasaulis – kaip vaiko“, – šypsodamasi pažymėjo R. Juodžbalienė. Ji atkreipė dėmesį, kad užsienyje naivioji tapyba populiari jau daugiau, kaip pusę amžiaus – Italijoje naiviojo meno parodosvyksta jau 55 metus.
„Kai tapai iš vidaus, savitai – esi įdomus pasauliui. Ypač stiprūs „naivistai“ yra tie, kurie kilę iš kaimo, jiems natūraliai sekasi pajusti ir piešti“, – įsitikino menininkė.
O ką studijos vadovė mano apie dirbtinio intelekto kuriamą meną?
„Kodėl būna šventi paveikslai? Nes žmogus piešia „iš dūšios“, siekdamas skleisti šviesą ir gėrį, tuo ir „pakrauna“ savo meno kūrinį. Žiūri į paveikslą ir jauti kaip energija teka. To niekada nesukurs dirbtinis intelektas, nes jis dirbtinis, jis neturi širdies, o žmogus – tikras, turintis ne tik širdį, bet ir sielą“, – teigė R. Juodžbalienė.
Įamžino Lietuvos pilis, dvarus, bažnyčias
Kolektyvo nariai per beveik tris dešimtmečius nupiešė, kone, visus Lietuvos piliakalnius, pilis, dvarus, koplyčias.
„Išpiešėme visą paveldą: Lietuvos bažnyčias, koplytstulpius, piliakalnius, dvarus. Ypač mėgstame dvarus, nuvažiavę apeiname juos iš visų pusių, kiekvienas pasirenka savo kampą, įdomesnę aplinką, kad piešiniai būtų unikalūs“, – sakė pašnekovė.
Kaune studijos nariai įamžino kone visus piliakalnius, Raudondvario dvarą, Pyplių piliakalnį, Napoleono kalną, visą Kauno senamiestį, Kauno pilį.
„Labai patinka tapyti Kauno pilį, taip pat Nemuną ir senamiestį iš Aleksoto pusės. Iš ten atsiveria visas senamiesčio grožis su bažnyčių bokštais“, – pažymėjo dailininkė.
R. Juodžbalienė iš viso yra nutapiusi apie 200 paveikslų, iš jų kelias dešimtis padovanojo, išdalino ar pardavė. Bent tris paveikslus ji padovanojo Brazilijos Guarabiros miesto muziejui. Jos darbų yra įsigiję Suomijos, Italijos, Izraelio, Rumunijos muziejai.
Šiuo metu ji su kolektyvu ruošiasi respublikinei tapytojų parodai „Natiurmortas“.
Kuria Lietuvai
Tautodailės studijos „Piliuona“ nariai siekia sukurti ir palikti kuo daugiau darbų Lietuvai.
„Kiekvienas žmogus turi kažką sukurti ir palikti, kuo daugiau – tuo gražesnė bus mūsų šalis. Svarbu, kad žmogus ne tik dirbtų, valgytų ir taip temptų dienas. Juk nedaug tuomet jis skirsis nuo gyvūno. Jei gyventojas šaliai neduoda naudos, tai jis tik egzistuoja, negyvena“, – svarstė R. Juodžbalienė.
Todėl ji su studijos nariais aktyviai darbuojasi: laukia plenero „Piešiame Nemuną“ tapybos darbų paroda Šilainių bibliotekoje nuo rugsėjo 5 d., taip pat regioninė „Aukso vainiko“ paroda Domeikavoje, kur bus atrinkta, kas pateks į respublikinę parodą Užutrakio dvare. O kur dar kitos parodos, plenerai, konkursai užsienyje, kiti darbai.
„Energija neblėsta, kitaip negaliu, turiu daryti daug! Nuo 18 metų Kaune lankiau „Vaivorykštės“ studiją. Po to užsimaniau, kad mūsų Piliuonos kaimas išgarsėtų, tad studija taip ir buvo pavadinta. Atsiradom iš kaimo septynios menininkės, dabar gal 15 ar daugiau iš mūsų seniūnijos. Dar prisijungė Vaišvydava, Ringaudai, Šilainiai – iš visur suvažiuoja. Džiugu, kad studija išsiplėtė ir gyvuoja jau beveik tris dešimtmečius. Gera kurti kartu: išsirenkame, ką piešime, nuvykstame, įdėmiai apžiūrime aplinką, surandame savo vietą, o tada tapome, panyrame į savo unikalų naivųjį pasaulį“, – kalbėjo „Piliuonos“ studijos vadovė R. Juodžbalienė.
