Eksperimentinėje projektų erdvėje „Avietė“ atidaryta ekspozicija „Paveikslų paroda. V. K. Slavinskas“. Akvarelėse vaizduojama jūra, kopos, pakrantė, – pasak parodos rengėjų, šie paveikslai buvo dažno kauniečio namuose. Iš jų eksponatai parodai trumpam ir pasiskolinti.
Parodoje matyti dailininko Viliaus Ksavero Slavinsko (1943-2023) peizažai – daugiausia XX a. 9 deš. sukurtos akvarelės. „Avietės“ organizatorė menininkė Agnė Bagdžiūnaitė teigė, kad paroda ragina pasvarstyti, kodėl šie paveikslai taip paplito Kauno interjeruose, kokios istorijos už jų slypi ir kaip jie paveikė kolektyvinę atmintį.
Įkvėpė pajūris
Parodos kuratorė A. Bagdžiūnaitė pasakojo, kad užaugo su V. K. Slavinsko paveikslu „Pajūris“ (1984), kabėjusiu jos tėvų namuose.
„Paveikslas „Pajūris“ salone kabojo visą mano vaikystę, paauglystę, į jį žvelgdama nejučia nusikeldavau į tykųjį pajūrį. Tai klasikinis peizažas, vaizduojantis jūrą, dangų. Lankydamasi svečiuose pastebėjau, kad panašių peizažų nemažai yra ir kitų kauniečių interjeruose, be to, ir pats dailininkas gyveno Kaune, jis buvo labai produktyvus, surengė daug parodų. Pasidarė smalsu, o koks gi santykis su paveikslais sieja kitus žmones?“, – parodos kūrimo pradžią prisiminė pašnekovė.
Socialiniame tinkle ji paskelbė atvirą kvietimą, per trumpą laiką iš gyventojų pasiskolino keliolika V. K. Slavinsko paveikslų ir iki vasaros kviečia juos apžiūrėti Zanavykų turgaus teritorijoje įsikūrusioje projektų erdvėje „Avietė“, pasidalinti patirtimis.
Paveiksluose dažniausia pavaizduota Kuršių nerija, tą atspindi ir jų pavadinimai: „Pajūris“, „Prie Baltijos“, „Kuršių nerijoje“, „Saulei leidžiantis“, „Kuršių nerijos toliai“, „Pajūrio pušys“ ir kt. Jas dailininkas V. K. Slavinskas tapė su Sankt Peterburge įsigytomis akvarelėmis.
Puošia svetainę
Paveikslus skolinę gyventojai pasakojo, kad vieni kūrinius paveldėjo, kiti įsigijo iš aukciono ar pirko skelbimų portaluose. Ekspozicijoje atsirado ir minėtas A. Bagdžiūnaitės tėvų paveikslas. Jai įdomu, kad svetimus žmones, atrodo, niekas nesieja, bet jų namuose kabo tas pats V. K. Slavinsko paveikslas, taigi, atsiranda sąsajų.
Parodoje kabo trys kauniečių Butėnų šeimos paveikslai. Pasak Gabrielės Butėnaitės, peizažus „Saulei leidžiantis“ ir „Kuršių nerijos toliai“ jų šeima įsigijo iš skelbimų portalo ir aukciono, o kūrinį „Be pavadinimo“ turėjo nuo seno, berods gavo dovanų. Vienas paveikslas yra net su originaliais mediniais rėmais.
„Akvarelės gražu, jos kabojo mūsų svetainėje. Čia labai svajingas vanduo, akvarelės yra geriausia technika atvaizduoti vandenį, nes ji susilieja, nėra griežtų kontūrų, spalvos dera tarpusavyje. Į šiuos paveikslus gera ilgai žiūrėti“, – sakė G. Butėnaitė.
Vaidas Butėnas pridūrė, kad sužinojusi apie parodą šeima noriai suskubo paskolinti tris paveikslus. Beje, meno kūriniams jų šeima svetainėje yra paskyrusi visą didžiulę sieną.
Nespėjo surengti parodos
Ilgametė dailininko V. K. Slavinsko kaimynė medikė Nijolė Kondrotienė pasakojo, kad 80-mečio proga dailininkas surengė tris parodas. Beje, jo jubiliejų šventė kartu.
„Gyvenome šalia sporto halės, nuo mažens buvome kaimynai tik per tvorą. 2023 m. švęsdami jo 80-metį prie stalo visi šaukė: „ak-va-re-lė, ak-va-re-lė!”. Ir tada jis pažadėjo, kad tikrai bus akvarelių paroda. Dar galvojo sukurti ir naujų, deja, nebespėjo… Jis buvo labai produktyvus, surengė apie 120 personalinių parodų. Beje, po žmonos mirties dailininkas ėmė tapyti labai tamsius, niūrius paveikslus, sakė, kad piešia pagal nuotaiką. Man V. K. Slavinskas padovanojo kelis paveikslus, vieną įteikė Kalėdų proga. Jis buvo labai šiltas, kaimyniškas, doras, sąžiningas žmogus, tikras lietuvis. Menu, kai tvarkė sporto halę ir mūsų gatvėje paklojo asfaltą, Vilius sugalvojo tai atšvęsti: sukvietė krūvą dailininkų, kaimynus, paėmė šampano butelį ir ėjom laistyti gatvės. Naujųjų metų šventimas irgi būdavo įsimintinas: mes, 6-8 namų gyventojai, artėjant vidurnakčiui susirinkdavome į kurio nors kiemą švęsti. Vienas kaimynas pavaišindavo kepta višta, kitas – dar kokiu gardžiu patiekalu, taip ir keliaudavome vieni pas kitus iki 4 val. ryto. Sekantį rytą kuris nors kaimynas paskambindavo su kvietimu pasivaišinti troškintais raugintais kopūstais. Buvome tokia kaimyniška gatvelė“, – pasakojo Žaliakalnio gyventoja N. Kondrotienė.
Kūryba keitėsi
Parodos atidaryme apsilankę menininkai Edmundas Janušaitis ir Sigitas Straigis susidomėję tyrinėjo bičiulio V. K. Slavinsko peizažus.
„Šias akvareles jis liejo virsmo laikotarpiu, dar sovietams būnant valdžioje. Jas greit realizuodavo, nes žmonės tuomet pinigų turėjo, o pirkti nebuvo ką. Paskui jis perėjo prie kito stiliaus, kūrė paveikslus temperos technika, darė koliažus ir kt. Kelerius metus net gyveno Amerikoje, ten surengė daugybę parodų. Beje, jis turėjo planų viską parduoti ir išvykti gyventi į Ameriką, kur buvo įsikūrusi jo dukra, bet galiausiai liko“, – kalbėjo V. Straigis.
E. Janušaitis prisiminė linksmą istoriją, kaip V. K. Slavinskas tapo Škotijos lordu.
„Jubiliejaus proga jo dukra nusprendė tėčiui nupirkti Škotijos lordo titulą, kuris atsiėjo nemažą pinigų sumą, be to, buvo privaloma sąlyga – Škotijoje įsigyti bent 1 kv. m žemės. Slavinskas noriai save tituluodavo Škotijos lordu, tiesa, juo tapęs ėmė akcentuoti rimtesniąją savo kūrybą. Jis tapydavo didelio formato nuostabius paveikslus, mistinius „maumukus“, o peizažai liko praeity, kaip ankstyvoji kūryba. Kadangi jis buvo labai produktyvus ir verslus, tai daugelio kauniečių namuose šie paveikslai ir atsirado“, – teigė E. Janušaitis.
Dėmesys J. Degutytei, Taivano menui
Eksperimentinio meno erdvėje „Avietė“ kūrėjai gali išsibandyti naujus formatus, eksponuoti savo parodas. Šių metų programa susijusi su draugystės tema.
Po V. K. Slavinskui skirtos parodos planuojama erdvėse demonstruoti poetei Janinai Degutytei skirtą parodą. Šįmet bendros veiklos numatytos ir su Taivano menininkais.
Ekspozicija „Paveikslų paroda. V. K. Slavinskas“ veiks iki gegužės 31 d., ją apžiūrėti galima III – VI nuo 15 iki 18 val.
