„Piešimas, visų pirma, yra be galo platus dalykas ir mes taip trumpai apibrėžti jo negalim“, – sako doc. Donatas Inis. Pasak jo, piešinys nėra vien technika ar akademinė užduotis – tai procesas, kuris apima ir mąstymą, ir pasaulio suvokimą. Studijų metu studentai mokosi ne tik piešti, bet ir mąstyti piešiniu – ieškoti atsakymų, kelti klausimus, formuoti santykį su aplinka.
Akademijoje piešinys tampa vizualinės kalbos pagrindu. „Tai yra mūsų visų kuriančiųjų žmonių vizualinės kalbos pamatas, ant kurio mes statome savo kūrybą“, – pabrėžia dėstytojas. Šis pamatas svarbus visiems – tiek būsimiems architektams, tiek dizaineriams ar tapytojams, nes leidžia aiškiai ir tiksliai išreikšti idėją dar jos užuomazgos stadijoje.
Tačiau vien suprasti piešinio svarbą neužtenka – jį būtina nuosekliai treniruoti. Piešimas, kaip ir bet kuris kitas kūrybinis įgūdis, reikalauja disciplinos. Reguliarus eskizavimas, stebėjimas, analizė ilgainiui formuoja ne tik rankos tikslumą, bet ir mąstymo aiškumą. Būtent per šią praktiką atsiranda gebėjimas greitai fiksuoti idėjas ir jas plėtoti.
Piešinys yra kiekvieno kūrėjo pradžia / Organizatorių nuotr.
„Kas piešia, ir daug piešia, visi pajaučia, kad atsiranda visai kitas ryšys su pasauliu“, – sako D. Inis. Šis ryšys nėra abstraktus, jis formuojasi per kasdienį darbą, per laiką, skirtą stebėti aplinką. Piešdamas žmogus kaupia patirtį, kuri vėliau tampa kūrybos pagrindu. „Ta vizualinė biblioteka turtėja piešiant, kaupiant medžiagą“, – akcentuoja dėstytojas.
Būtent ši „vizualinė biblioteka“ leidžia studentams tapti savarankiškais kūrėjais. Kai ateina laikas projektuoti ar kurti, sprendimai nebekyla iš tuščios vietos – jie remiasi sukaupta patirtimi, matytais vaizdais, suprastais formų ir santykių principais. Dėl to piešimą įvaldę kūrėjai išsiskiria platesniu mąstymu ir gilesniu požiūriu į savo darbą.
Svarbus ir piešinio santykis su technologijomis. Šiandien jis vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę, tačiau esmė išlieka ta pati. „Jeigu žmogus piešia su skaitmenine planšete, praktiškai niekas nesikeičia. Pasikeičia tik technologija, o mąstymas yra tas pats“, – teigia D. Inis. Akademijoje studentai skatinami naudoti tiek tradicines, tiek skaitmenines priemones, tačiau akcentuojama, kad svarbiausia yra gebėjimas mąstyti linija.
Piešinys yra kiekvieno kūrėjo pradžia / G. Terleckytės nuotr.
Piešimas šiandien atlieka ir dar vieną svarbią funkciją – moko sustoti. „Mes viską prabėgame labai paviršutiniškai, o piešimas lemia, kad mes esame visi priversti sustoti“, – sako dėstytojas. Šis sustojimas leidžia giliau pažvelgti į aplinką, išmokti ją stebėti ir suprasti.
„Piešinys buvo, yra ir bus“, – sako doc. D. Inis. „Piešinys yra tam, kad mes kalbėtume apie dalykus, kurių negalime pasakyti žodžiais.“ Ir būtent ši universali, laikui nepavaldi kalba Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete tampa pagrindu, nuo kurio prasideda kiekvieno kūrėjo kelias.
