Valdas Pryšmantas, BNS- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) skolintis iš bankų ir finansuoti kelių projektus galės tik tuomet, kai gaus pajamų iš komercinės veiklos, o tam reikėtų keisti teisės aktus, sako jos vadovas Marius Švaikauskas.
Direkcijos statusą iš valstybės įmonės nuo šių metų pakeitus į akcinę bendrovę, buvo tikimasi, kad ji galės pati pritraukti papildomų lėšų skolindamasi, tačiau Finansų ministerija to daryti neleidžia, nes LAKD pati negeneruoja pajamų, o visą finansavimą gauna iš valstybės biudžeto ir europinių fondų.
„Tą planavome pasidaryti, bet šiai dienai įmonė negauna pajamų, visos lėšos skirtos iš biudžeto – tai yra biudžetinės lėšos, Europos Sąjungos lėšos – tai reikia tam tikrų įstatymų pokyčių, kad gautume tas (papildomas – BNS) pajamas“, – antradienį LRT radijui sakė M. Švaikauskas.
Anot jo, gavus papildomų pajamų įmonė galės ne tik skolintis, bet ir finansuoti viešosios ir privačios partnerystės projektus.
„Kaip galėtų tai vadintis – ar tai rinkliavos, ar tai komercinės pajamos – ir kai ta galimybė atsiras, mes galėsime jau patys skolintis arba vykdyti tuos privačios partnerystės projektus, kur galėtume ir grąžinti pinigus iš tų šaltinių surenkamų, sakykime, rinkliavų, iš tų komercinių pajamų“, – teigė M. Švaikauskas.
Jo manymu, LAKD pajamų galėtų gauti ir iš magistralinių kelių naudotojo mokesčio, kurį moka sunkusis transportas.
„Mes esame pasiruošę pasiūlyti ir tam tikrus įstatymų pokyčius, tas pats vinjetės mokestis galėtų būti tiesioginis Lietuvos automobilių kelių direkcijos“, – sakė Kelių direkcijos vadovas.
Seimo Ekonomikos komitetui pristatydamas skolinimosi planus M. Švaikauskas gegužę teigė, kad su finansų įstaigomis buvo tariamasi dėl 100 mln. eurų overdrafto, derybos buvo pasiekusios pasirašymo stadiją. Tačiau spalį M. Švaikauskas BNS teigė, kad direkcija skolintis negali dėl Finansų ministerijos patvirtintų nuostatų.
Vyriausybei planuojant kitais metais Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirti tiek pat lėšų, kaip ir šiemet – 543 mln. eurų – kelininkai teigia, kad jų neužteks kelių būklei palaikyti, be to, dėl infliacijos bus atlikta mažiau darbų, tarp jų ir dalies kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos.
Be KPPP, kitąmet keliams bus skirta dar 174,3 mln. eurų Europos Sąjungos paramos bei dalis laikinojo bankų solidarumo įnašo dalis, todėl bendra suma sieks 717,5 mln. eurų.
Galerijos
-
Filmo „Per arti“ išanksti… -
Migracijos informacijos centr… -
Kaltinamųjų verslininko nu… -
Potvynis po Avižienių viaduk… -
Ruduo Vilniuje… -
Kauno geležinkelio stotyje … -
LKL rungtynės: Vilniaus „Ry… -
„Panevėžys“ pirmą kart… -
Pulkininko J. Vitkaus-Kazimier… -
Lietuvos ir Ukrainos karių pa…
-
Savivalda siūlo didinti finansavimą keliams 150 mln. eurų „neatimant iš kitur“
Kelių finansavimui kitų metų valstybės biudžete galima numatyti dar 150 mln. eurų neatimant jų iš kitų sričių, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovė. Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas teigia, finansavimas galėt…
-
Valstybės kontrolė: elektros gamybos iš saulės ir vėjo plėtra nepakankama
Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra galėtų būti spartesnė – dabar elektros gamybos iš saulės ir vėjo plėtra nepakankama, teigia Valstybės kontrolė.
… -
Ekspertai įspėja: lietuviškų ir importuojamų produktų kokybė skiriasi
Parduotuvių lentynose importuojami maisto gaminiai sudaro didelę dalį Lietuvos pirkėjams siūlomo asortimento. Tai ypač pastebima žvelgiant į pieno ir mėsos skyrius. Visgi vartotojų apklausos rodo, kad dauguma šalies pirkėjų prioritetą teiki…
-
A. Armonaitė: Lietuvos startuolių rinka domisi ir daugiau tarptautinių vardų
Į Lietuvą ateinant JAV startuolių akceleratoriui „Plug & Play“ ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuvos startuolių rinka domisi ir daugiau tarptautinių vardų.
… -
I. Segalovičienė abejoja, ar Seimas priims naujo NT mokesčio modelį
Vyriausybės siūlomo nekilnojamojo turto mokesčio konceptas nėra aiškiai suformuluotas, todėl gali būti nepriimtas Seime, sako prezidento patarėja. Irenos Segalovičienės teigimu, mokestį pasiūliusi valdančioji dauguma nepateikė tokio jo vari…
-
Prezidento patarėja: visos idėjos dėl papildomų lėšų gynybai – svarstytinos
Ieškant ilgalaikių finansavimo šaltinių šalies gynybai reikia diskutuoti apie įvairias galimybes, įskaitant ir pelno mokesčio didinimą, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė.
… -
TILS: dalyvaujamąjį biudžetą bent kartą įgyvendino 44 savivaldybės
Per pastaruosius penkerius metus 44 iš 60 savivaldybių Lietuvoje bent kartą įgyvendino dalyvaujamąjį biudžetą, rodo su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikta…
-
G. Skaistė apie prezidento siūlomą papildomą NPD už vaikus: reikia rasti ir šaltinius
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad prezidentui siūlant įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD) už vaikus, reikėtų pasiūlyti ir pajamų šaltinius.
… -
G. Skaistė: nuogąstaujant dėl piktnaudžiavimo NT mokesčiu, ruošiamas naujas siūlymas
Girdint nuogąstavimus dėl galimo savivaldybių piktnaudžiavimo nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu, rengiamas naujas pasiūlymas jo modelio, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
… -
G. Nausėda: diskusijos dėl pensijų augimo dydžio kitąmet dar nebaigtos
Diskusijos dėl pensijų augimo dydžio kitąmet dar nebaigtos ir prie šio klausimo bus grįžta iki biudžeto priėmimo Seime, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
…
Daugiau straipsnių
