Ketvirtadienis, 25 liepos, 2024
PradžiaAUTOA. Armonaitė: siūlysime uždrausti per Lietuvą vežti kai kurias dvigubos paskirties prekes

A. Armonaitė: siūlysime uždrausti per Lietuvą vežti kai kurias dvigubos paskirties prekes

Siekiant užkirsti kelią į Rusiją ir Baltarusiją per kitas valstybes gabenti kai kurias prekes, daugiausia elektroniką, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlys Vyriausybei per Lietuvą ir iš jos laikinai – vienerius metus – uždrausti sausuma vežti dvigubos paskirties prekes, kurios gali būti naudojamos karui prieš Ukrainą.

Ministrės Aušrinės Armonaitės teigimu, stebimas neproporcingas tokių prekių tranzitas per Lietuvą į kai kurias trečiąsias šalis augimas, todėl manoma, kad jos keliauja į Rusiją.

„Jau kurį laiką renkame informaciją apie įvairių jautrių prekių tranzitą per Lietuvos teritoriją, kurios yra pagamintos ne Lietuvoje ir keliauja per Lietuvą į kai kurias tolimas šalis, tos prekės keliauja sausumos keliais per Baltarusiją ir Rusiją ir mums kelia nerimą reikšmingai išaugę tam tikrų jautrių prekių srautai. Turime duomenų, kad dalis šitų jautrių prekių gali būti naudojama kare Ukrainoje ir atsidurti karo lauke“, – žurnalistams penktadienį sakė A. Armonaitė.

„Naudodamiesi savo teisėmis turėti tam tikrus sąrašus prekių kodų, kurių judėjimą per Lietuvos teritoriją ribojame, mes  siūlome tokia teise pasinaudoti ir registruosime Vyriausybės nutarimą“, – teigė ministrė.

„Dalis tų prekių yra nesankcionuotos, dalis yra sankcionuotos. Sąrašas yra platus, bet tai yra elektronika daugiausiai“, – komentavo A. Armonaitė.

Statistikos departamento duomenimis, pavyzdžiui, 2022 metais, palyginti su 2020 metais, monitorių ir projektorių eksportas į Kirgiziją išaugo 3684 proc., į Kazachstaną – 753 proc., o automatinio duomenų apdorojimo mašinų eksportas į Sakartvelą – 1882 proc.

Anot A. Armonaitės, šiuo metu siūloma riboti 65-ių prekių kodų vežimą, tačiau šis sąrašas gali kisti.

„Dalis dvejopos ir galimai dvejopos paskirties prekių gali būti naudojamos tiek buitinėje technikoje, tiek ir ginkluotėje ir tai, ką rodo mūsų tarnybų duomenys, šios prekės, kurias mes jau esame identifikavę, 65 kodai, yra naudojami ir karo lauke“, – komentavo ministrė.

„Pradedame institucinį procesą, Vyriausybės nutarimo projektas yra derinamas tarp institucijų, sąrašas gali kisti. Manome, kad jis parengtas pakankamai pagrįstai, jau konsultuojantis su mūsų tarnybomis nežymiai, tam tikrų pokyčių tikrai gali būti“, – teigė ji.

A. Armonaitės teigimu, Lietuvos gamintojų prekių eksportas į Rytų šalis sudaro vos 7 proc. viso eksporto, o draustinų prekių – dar mažiau. 

„Lietuvos verslas yra labai atsakingas ir nedalyvauja šitame procese, ką mes matome iš viso eksporto, tai tik keletas procentų – 7 procentai yra lietuviškos kilmės prekių, aš neabejoju, kad Lietuvos gamintojams, kurie sudaro tą dalį, nebus problema su savo partneriais Azijoje rasti kitų legalių būdų, kaip prekiauti, tačiau sausumos kelias per Rusiją ir Baltarusiją jau nebebus įmanomas“, – komentavo ministrė.

Vis dėl to A. Armonaitė teigė mananti, kad vien Lietuvos sprendimo sustabdyti šių prekių patekimą į Rusiją neužteks – reikia bendro visų pasienio šalių sprendimo.

„Mes pirmiausia žiūrime, kas nuo Lietuvos priklauso, ir imamės tų sprendimų savo šalyje. Žinoma, turi būti europinis sprendimas, nes mūsų visų tikslas yra padėti Ukrainai ir riboti technologijų, kurios naudojamos kare, patekimą į Rusiją, į karo lauko teritoriją. (…) Technologijų patekimas pabrangs, bet mūsų tikslas, kad tos technologijos į karo lauką išvis nepatektų“, – sakė A. Armonaitė.

„Labai svarbu, kad ir Latvija, ir Estija, ir Suomija, ir Norvegija prisidėtų prie bendro sprendimo“, – teigė ji.

Lietuvos banko skaičiavimais, pernai, nuo karo pradžios bendras Lietuvos eksportas į Rusiją sumažėjo 4 proc., tačiau 4,2 proc. padidėjo į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis. Manoma, kad reeksportu maskuojamas sankcionuotų prekių įvežimas į Rusiją.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau teigė, kad yra aiškių požymių, jog sankcijų apėjimui ir draudžiamų prekių gabenimui į Rusiją naudojamos kai kurios Centrinės Azijos šalys.

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos


  • Vilniuje sudegė du vilkikai

    Vilniuje sudegė du vilkikai…


  • NATO festivalyje – Monikos Liu ir „ba.“ koncertai

    NATO festivalyje – Monikos L…


  • 478-oji karo Ukrainoje diena

    478-oji karo Ukrainoje diena…


  • NATO festivalis prie Baltojo tilto

    NATO festivalis prie Baltojo t…


  • Europos futbolo čempionato atranka: Lietuva – Bulgarija 1:1

    Europos futbolo čempionato at…


  • Europos archeologijos dienos Kauno pilyje

    Europos archeologijos dienos K…


  • Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ suvažiavimas

    Demokratų sąjungos „Vardan…


  • 477-oji karo Ukrainoje diena

    477-oji karo Ukrainoje diena…


  • D. Razausko akustinis koncertas VDU Botanikos sode

    D. Razausko akustinis koncerta…


  • Europos dailiojo čiuožimo čempionato organizatorių spaudos konferencija

    Europos dailiojo čiuožimo …

Daugiau straipsnių

RELATED ARTICLES

Most Popular

Recent Comments

Draugai: - Marketingo agentūra - Teisinės konsultacijos - Skaidrių skenavimas - Fotofilmų kūrimas - Miesto naujienos - Šeimos gydytojai - Saulius Narbutas - Įvaizdžio kūrimas - VeidoskaitaTeniso treniruotės -