A. Sekmokas: dėl greitesnio sinchronizavimo Latvija ir Estija savo interesus kelia aukščiau

Latvijos ir Estijos abejonės dėl bendro su Lietuva pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) sutarties yra nacionalinių interesų iškėlimas aukščiau regioninių projektų, sako energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas.

„Matome, kad nacionaliniai interesai gerokai viršija regioninius interesus ir, mano vertinimu, sinchronizacijos projekte yra lygiai tas pats“, – trečiadienį LRT radijui sakė A. Sekmokas.

Trečiadienį Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai pakvietus Latvijos vadovą Edgarą Rinkevičių spartinti šalies elektros tinklų sinchronizavimą su kontinentine Europa, pastarasis sakė, kad reikia rasti ekonomiškai ir techniškai naudingiausią kiekvienai šaliai būdą.

A. Sekmokas tokią Latvijos poziciją laiko diplomatiniu manevru, rodančiu nenorą rasti bendrą Baltijos šalių sprendimą ir šlietis prie Estijos, kuri turi vilčių sinchronizuotis su Skandinavijos šalimis.

„Matyt, tokia pozicija yra grynai diplomatinis manevras, nes iš esmės pasitraukus iš BRELL sutarties nutraukti, išjungti elektros linijas su Baltarusija yra nebūtina 2024 metų pradžioje, galima jas išjungti 2024-ųjų vasarą ar netgi rudenį ir tuo pačiu, nelaukiant 2025 metų. Tai tokia Latvijos pozicija – neatrodo, kad ji būtų linkusi ieškoti to bendro sutarimo, o daugiau yra noras palaikyti Estiją ir laikytis tokios pozicijos, kuri yra nepalanki regioniniams projektams“, – kalbėjo A. Sekmokas.

„Estija galimai turi vilčių sinchronizuotis per Suomiją su Skandinavija ir nėra linkusi pritarti sinchronizacijai 2024 metais, nori atidėti į 2025 metus, o galimai ir į vėlesnius metus“, – sakė jis.

Lietuva siekia nuo bendros Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemos atsijungti anksčiau nei 2025 metų gruodį. Ji norėtų tai padaryti 2024 metų vasarį ir sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais, tokiu atveju sprendimas dėl to turėtų būti priimtas iki rugpjūčio. Tuo metu Latvija ir Estija ketina laikytis galutinės datos.

Lietuvos energetikos viceministras Albinas Zananavičius pirmadienį neatmetė galimybės, kad Lietuva gali viena pati pasitraukti iš BRELL sutarties. Tačiau tai būtų tik politinis sprendimas, fiziškai šalies tinklai liktų sistemoje ir toliau.

A. Sekmokas sako, kad Lietuvos pasitraukimas neužkirstų galimybės Baltijos šalims kartu realiai pasitraukti iš BRELL sutarties.

„Tai yra grynai teisinis žingsnis, po kurio Latvija su Estija turi toliau galimybę svarstyti ir toliau kalbėtis su Lietuva apie realų pasitraukimą iš BRELL žiedo. (…) Realų pasitraukimą galima atlikti ir vėliau, galima tęsti techninius projektus, jeigu Latvija ir Estija mato būtinybę“, – teigė A. Sekmokas.

Prezidento G. Nausėdos teigimu, Lietuva dėl savo pozicijos galutinai apsispręs artimiausiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje.