Valdas Pryšmantas, BNS- Teksto dydis:
- Spausdinti
Latvijos ir Estijos abejonės dėl bendro su Lietuva pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) sutarties yra nacionalinių interesų iškėlimas aukščiau regioninių projektų, sako energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas.
„Matome, kad nacionaliniai interesai gerokai viršija regioninius interesus ir, mano vertinimu, sinchronizacijos projekte yra lygiai tas pats“, – trečiadienį LRT radijui sakė A. Sekmokas.
Trečiadienį Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai pakvietus Latvijos vadovą Edgarą Rinkevičių spartinti šalies elektros tinklų sinchronizavimą su kontinentine Europa, pastarasis sakė, kad reikia rasti ekonomiškai ir techniškai naudingiausią kiekvienai šaliai būdą.
A. Sekmokas tokią Latvijos poziciją laiko diplomatiniu manevru, rodančiu nenorą rasti bendrą Baltijos šalių sprendimą ir šlietis prie Estijos, kuri turi vilčių sinchronizuotis su Skandinavijos šalimis.
„Matyt, tokia pozicija yra grynai diplomatinis manevras, nes iš esmės pasitraukus iš BRELL sutarties nutraukti, išjungti elektros linijas su Baltarusija yra nebūtina 2024 metų pradžioje, galima jas išjungti 2024-ųjų vasarą ar netgi rudenį ir tuo pačiu, nelaukiant 2025 metų. Tai tokia Latvijos pozicija – neatrodo, kad ji būtų linkusi ieškoti to bendro sutarimo, o daugiau yra noras palaikyti Estiją ir laikytis tokios pozicijos, kuri yra nepalanki regioniniams projektams“, – kalbėjo A. Sekmokas.
„Estija galimai turi vilčių sinchronizuotis per Suomiją su Skandinavija ir nėra linkusi pritarti sinchronizacijai 2024 metais, nori atidėti į 2025 metus, o galimai ir į vėlesnius metus“, – sakė jis.
Lietuva siekia nuo bendros Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemos atsijungti anksčiau nei 2025 metų gruodį. Ji norėtų tai padaryti 2024 metų vasarį ir sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais, tokiu atveju sprendimas dėl to turėtų būti priimtas iki rugpjūčio. Tuo metu Latvija ir Estija ketina laikytis galutinės datos.
Lietuvos energetikos viceministras Albinas Zananavičius pirmadienį neatmetė galimybės, kad Lietuva gali viena pati pasitraukti iš BRELL sutarties. Tačiau tai būtų tik politinis sprendimas, fiziškai šalies tinklai liktų sistemoje ir toliau.
A. Sekmokas sako, kad Lietuvos pasitraukimas neužkirstų galimybės Baltijos šalims kartu realiai pasitraukti iš BRELL sutarties.
„Tai yra grynai teisinis žingsnis, po kurio Latvija su Estija turi toliau galimybę svarstyti ir toliau kalbėtis su Lietuva apie realų pasitraukimą iš BRELL žiedo. (…) Realų pasitraukimą galima atlikti ir vėliau, galima tęsti techninius projektus, jeigu Latvija ir Estija mato būtinybę“, – teigė A. Sekmokas.
Prezidento G. Nausėdos teigimu, Lietuva dėl savo pozicijos galutinai apsispręs artimiausiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje.
Galerijos
-
Filmo „Barbė” ir albumo … -
M. Alekna grįžo iš varžyb… -
B. S. Welleso deklaracijos min… -
„Aurum 1006 km“ lenktyni… -
511-oji karo Ukrainoje diena… -
Kretingos muziejuje – išski… -
Latvijos ir Lietuvos prezident… -
Ugniagesiams perduota 20 nauj… -
510-oji karo Ukrainoje diena… -
Klaipėdoje išbandomas jūrin…
-
Laisvės frakcija siūlo PVM mokėtojo ribą sieti su infliacija
Valdančiosios koalicijos narė Laisvės frakcija siūlo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo ribą keisti atsižvelgiant į infliaciją.
… -
Registrų centras: e. aukcionuose išaugo susidomėjimas kelių technika
Antrąjį šių metų ketvirtį elektroniniuose aukcionuose ir varžytynės, be nekilnojamojo turto, išaugo susidomėjimas įvairia kelių technika bei transporto priemonėmis, skelbia portalą evarzytynes.lt administruojantis Registrų cent…
-
Vežėjai: dėl griežtinamos kontrolės pasienyje vėl gali dvigubėti vilkikų eilės
Lietuvos muitinei sugriežtinus krovinių tikrinimą pasienyje vežėjai sako, kad dėl to gali dvigubėti vilkikų eilės. Jie siūlo institucijoms stiprinti pasienio tarnybų pajėgumus.
… -
LB atstovas: kai kurie užsienio bankai rimtai domisi Lietuva
Vyriausybei kviečiant į šalį ateiti naujiems užsienio bankams taip sukuriant didesnę konkurenciją Lietuvos banko (LB) atstovas sako, jog tik laiko klausimas, kada jie čia įsikurs.
… -
V. Sinkevičius: matome, kad sankcijos apeinamos
Europos Sąjunga (ES) mato, kad jos sankcijos Rusijai apeinamos ir bando tam užkirsti kelią, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
… -
Žiniasklaida: prabangūs automobiliai per Lietuvą plūsta į Rusiją
Į Rusiją toliau vežami aukštos klasės automobiliai, patenkantys tarp draudžiamų prabangos prekių, sankcijų apėjimui naudojama ir Lietuva, ketvirtadienį pranešė LRT naujienų portalas.
… -
Atsigaunanti laivyba skatina naujus projektus (interviu)
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) valdyba liepą Kaune rinkosi į strateginės sesijos posėdį. „Kauno diena“ pasidomėjo, kokia vizija plėtojant šalies vidaus vandens kelius ir ką jau pavyko įgyvendinti, kad būtų patogu nuo Kaun…
Darniai Lietuvos regionų plėtrai – ES investicijų milijardai
Žmonėms gera gyventi ir kurtis ten, kur yra darbo vietų, kur galima jaustis saugiai, džiaugtis arti esančiu darželiu, mokykla, poliklinika, kultūros namais ar teatru. Kad tai nebūtų prabanga netgi atokiausiuose šalies kampeliuose, šiandi…
Euro banknotai keičia dizainą: vieną iš temų sugalvojo Lietuvos menininkė
Tiltais ir arkomis papuošti euro banknotai keičia dizainą, ir tikimasi, kad naujas įvaizdis bus atrinktas jau iki kitų metų. Kaip atrodys naujas euras spręs komisija, tačiau jau dabar galime pasidžiaugti, kad vieną iš septynių tem…
Ministerija išpirks dalį „Rail Baltica“ būtinų sklypų prieš žemės paėmimo procedūras
Siekiant spartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybą, Vyriausybė trečiadienį leido Susisiekimo ministerijai išpirkti reikalingus žemės sklypus ruožui nuo Lietuvos-Lenkijos
