Apie mokesčių reformą: buvo žadama lietuviška mišrainė, o gautas tik žirnelis

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas tvirtina, kad mokesčių reforma šiuo metu yra ne tokia, kokios buvo tikėtasi – Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas pristatytas kaip atskiras segmentas, nematant visos reformos rėmų. Jis tikino, kad žmonėms sunku suprasti, kuomet vietoje „pažadėtos lietuviškos mišrainės gaunamas tik žirnelis“.

„NT mokestis buvo pristatomas ir visi tikėjomės, kad jis bus mokesčių reformos dalis: padarome socialinį kontraktą – štai čia, tebūnie, visi, nors nemokėjome anksčiau, bet mokame visi, tačiau kitoje svarstyklių pusėje galbūt sumažėja tam tikri mokesčiai. (…) Žiūrėdamas į visumą žmogus galėtų suvokti, suskaičiuoti tų visų reformų poveikį savo asmeniniam gyvenimui. Žmonės skaičiuoja savo pinigus“, – interviu portalui „Delfi“ teigė F. Jansonas.

„Vietoje to tu gauni vieną ingredientą. Tau iš pradžių pažada lietuviškos mišrainės. Tu galvoji, kad ji faina, skani, o galiausiai gauni tik žirnelį. Na, aš negaliu pagal žirnelį įvertinti, ar mišrainė bus skani. Čia tas pats atvejis, kai žmogus tvirtai žino, kad štai čia jį žada priversti mokėti, o ką už tai duos, kaip tai pasijaus jo bendrame gyvenime, nežino. Tai yra nesąžininga“, – akcentavo jis.

Tau iš pradžių pažada lietuviškos mišrainės. Tu galvoji, kad ji faina, skani, o galiausiai gauni tik žirnelį. Na, aš negaliu pagal žirnelį įvertinti, ar mišrainė bus skani.

F. Jansonui klausimų kėlė ir šiuo metu pristatytas galimas NT mokesčio modelis, kuris, anot jo, yra socialiai neteisingas ir šalies vadovas abejotina, ar tokį įstatymą pasirašytų.

„Jei imtume pono Lingės variantą, tą antrąjį, tai jo žemutinė riba yra apskritai 9,5 mln. eurų. Mažiau, nei dabar surenkama. Tai dabar ginčijamės dėl to, ar nusibraukti 5 mln. eurų iš biudžeto? Taigi, nelabai aišku, dėl ko triukšmauja. Kyla klausimas, ar tai gali būti kvailumas, ar pretekstas“, – sakė prezidento patarėjas.

„NT mokestis turi būti socialiai teisingas. Variantas, kai turtingi pradeda mokėti mažiau, o visi kiti moka, yra iš esmės neteisingas. (…) Nemanau, kad prezidentas tokį įstatymą pasirašys“, – tikino jis.

ELTA primena, kad rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Neatmetama, kad dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.

Kritiką mokesčių reformai ne kartą išsakė tiek koalicijos ir opozicinių partijų atstovai, tiek socialiniai partneriai.

Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.

Tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė kartu su finansų ministre Gintare Skaiste yra įregistravę NT mokesčio įstatymo patikslinimą. Jame siūloma, kad gyvenamosios paskirties būstui tarifai būtų 0,05–0,5 proc. intervale, komercinės paskirties – 0,5–3 proc. „žirklės“, o apleistam NT siūloma taikyti 0,5–4 proc. tarifą.

Spalį Seime po svarstymo buvo pritarta NT mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad jeigu būtų priimtas dabartinis siūlomas NT mokesčio įstatymo modelis, jis projektą vetuotų. Anot šalies vadovo, mokestis yra antisocialinis, o Lietuvos žmonės „privalės mokėti daugiau be jokio aiškaus pagrindimo“.