Šeštadienis, 20 liepos, 2024
PradžiaAUTOApie važiuojančius pirkti alkoholinius gėrimus svetur: turi būti super idėjinis pijokas

Apie važiuojančius pirkti alkoholinius gėrimus svetur: turi būti super idėjinis pijokas

Statistikams skelbiant, kad 2022 metais Lietuvoje alkoholio suvartojimas krito 7,4 proc., alkoholio gamintojai teigia, kad į tokius oficialius rezultatus reikėtų žiūrėti atsargiai – dėl tyrimo metodikos, į kurią įtraukiami tik legaliai Lietuvoje parduoti gėrimai, reali alkoholio vartojimo padėtis, anot jų, yra kitokia. Be to, pasak jų, valdžios akcizų politika verčia žmones pirkti kontrabandinį, savadarbį alkoholį arba važiuoti jo į užsienį.

Vis dėlto rinkos reguliuotojas ir kai kurie politikai teigia, kad neapskaitytas alkoholis reikšmingos įtakos bendrai statistikai nedaro, o verslininkai per daug išpūsdami šią problemą gali turėti savų motyvų. Seimo narys Aurelijus Veryga, be kita ko, pataria atkreipti dėmesį į susirgimų, susijusių su alkoholiu, rodiklius – jie mažėja.

Akcizų politika skatina alkoholį pirkti užsienyje ar nelegaliai  

Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos (LAGGIA) direktorius Mantas Zakarka teigia, kad į šią statistiką neįtraukti kontrabandos, savadarbio ar parsivežto iš kaimyninių šalių alkoholio skaičiai galimai labai iškreiptų oficialią statistiką.

„Čia yra ilgalaikė mūsų valstybės problema, kad mes net niekaip nebandom suskaičiuoti tų (alkoholio suvartojimo – BNS) skaičių, kurie iš tikro gali būti Lenkijos pasienyje. Iš kitos pusės, nepamirškime, kad yra ir Latvija“, – BNS teigė M. Zakarka.

„Mes kaip gamintojai, importuotojai, tai tikrai matom tas naujienas ir girdim tas žinias apie pilnas aikšteles automobilių su lietuviškais numeriais, pilnas parduotuves lietuvių Lenkijos, Latvijos pasieniuose ir taip toliau. Tai vėlgi ignoruoti, kad tai nedaro jokios įtakos, mes tikrai negalime, tai įtaką daro“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

Tikrai matom tas naujienas ir girdim tas žinias apie pilnas aikšteles automobilių su lietuviškais numeriais, pilnas parduotuves lietuvių Lenkijos, Latvijos pasieniuose ir taip toliau. Tai vėlgi ignoruoti, kad tai nedaro jokios įtakos, mes tikrai negalime, tai įtaką daro.

Valstybės duomenų agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė pristatydama 2022 metų alkoholio suvartojimo duomenis šią savaitę teigė, kad mažesnį jo vartojimą galėjo lemti iki 10 proc. padidinti akcizai Lietuvoje, tačiau M. Zakarka mano priešingai: anot jo, tokie sprendimai alkoholinių gėrimų suvartojimo nemažina, tik nukreipia pirkėjų srautus kitur.

„Mes išskirtinai nuo mūsų kaimyninių valstybių tarpusavyje nederinome jokios bendros akcizų politikos ir priėmėme visiškai savo sprendimus“, – sakė M. Zakarka.

„Bėda ta, kad svarstant ilgametį akcizų planą, apskritai diskutuojant apie akcizus, pasienio prekybos problema dažnai ignoruojama kaip neesminė ir sudaranti mažą kiekį rinkos. Bet kai mes neturim duomenų, tai apsimetam, kad problemos nėra ir ją ignoruojam, tai tada galim sakyti, kad jos nėra, nors mes tikrai manom ir akivaizdžiai matom, kad problema egzistuoja“, – pasakojo asociacijos direktorius.

„MG Baltic“ kontroliuojamos ir didžiausią Lietuvoje stipraus alkoholio gamintoją Kauno „MV Group Production“ valdančios bendrovės „MV Group“ direktoriaus Marijaus Cilciaus teigimu, Vyriausybei padidinus akcizus alkoholiui, Lietuvos gyventojams kaip tik dar labiau apsimoka šiuos gėrimus įsigyti kaimyninėse šalyse.

„Ne paslaptis, kad pasienio prekyba su Lenkija ir Latvija klesti daugelį metų. Į kaimynines šalis lietuviai vyksta įsigyti alkoholinių gėrimų, kurie dėl taikomos akcizų politikos tose šalyse yra gerokai pigesni. Pagal akcizų mokesčių dydį stipriajam alkoholiui ir vynui Lietuva yra brangiausia regione. Dėl to negalime konkuruoti su kaimyninėmis šalimis, mūsų šalies biudžetas patiria praradimus“, – BNS teigė M. Cilcius.

Vadovas taip pat atkreipė dėmesį į savadarbio alkoholio problemą – ši ne tik galimai iškraipo statistiką, bet dar yra ir itin pavojinga sveikatai.

„Nelegalus, savadarbis alkoholis yra itin opi problema, kuriai, deja, Lietuvoje nėra skiriama pakankamai dėmesio. Čia vertėtų kalbėti ne vien apie galimą realios alkoholio suvartojimo statistikos iškraipymą, tačiau apie didelę riziką žmonių sveikatai ir gyvybei“, – pažymėjo M. Cilcius.

„Vilniaus degtinės“ generalinis direktorius Rokas Mituzas BNS taip pat teigė, kad neapskaitytas alkoholis gali iškraipyti statistiką, tačiau anot jo, tendencija vis tiek aiški – alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja.

„Tai gali iškraipyti situaciją, tačiau tam tikros rinkos tendencijos vis vien yra aiškios. Matome kasmėnesinius bei kasmetinius akcizų surinkimo duomenis ir iš jų labai aiškiai matyti, kad praktiškai visos alkoholinių gėrimų kategorijos traukiasi. Tokia tendencija išlieka ir šiais metais. Panašu, jog pasieksime tašką, kuomet net padidintas akcizas nebeatneš didesnių pajamų į valstybės biudžetą“, – BNS teigė R. Mituzas.

Neapskaitytą alkoholį vartoja tik nedidelė dalis gyventojų

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas teigia, kad neapskaitytas alkoholis statistikos neiškraipo.

„Pagal ankstesnių tyrimų rezultatus neapskaitytas alkoholis sudaro ne daugiau kaip 7-8 procentus nuo bendro kiekio, todėl manome, kad atvežtas, kontrabandinis ir savadarbis alkoholis nedaro ypatingo poveikio Lietuvoje suvartojamo alkoholio situacijai“, – komentare BNS teigė departamentas.

Pagal ankstesnių tyrimų rezultatus neapskaitytas alkoholis sudaro ne daugiau kaip 7-8 procentus nuo bendro kiekio, todėl manome, kad atvežtas, kontrabandinis ir savadarbis alkoholis nedaro ypatingo poveikio Lietuvoje suvartojamo alkoholio situacijai.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, „valstietis“ A. Veryga taip pat teigė, kad neapskaitytas alkoholis bendros jo suvartojimo statistikos per daug iškraipyti neturėtų. Jo teigimu, verslininkai šią problemą kelia, nes padidinti akcizai daro neigiamos įtakos jų prekybai.

„Absoliučia dauguma atvejų tie atsivežimai yra pervertinami, tiesiog jie yra specialiai pateikiami kaip toks argumentas, kad nedidintų akcizų. Ką daro akcizų didinimas – jis mažina bendrą suvartojimą, kas verslininkams yra labai nepalanku“, – BNS teigė A. Veryga.

Seimo Sveikatos reikalų komitete dirbantis A. Veryga taip pat pridūrė, kad realiai nedaug žmonių turi galimybę dažnai važiuoti pirkti pigesnio alkoholio į kaimynines šalis.

„Įsivaizduokit, kokią didelę reikia turėti motyvaciją gerti, kad važiuotum specialiai, čia aš nekalbu apie pasienio regionus, kurie vieni pas kitus važinėja, (…) bet žmonės, kurie gyvena, tarkim, Klaipėdoje, tai kiek jų važiuoja į Lenkiją apsipirkt alaus? (…) Na, niekas tiek nevažiuoja, o jeigu ir važiuoja, tai turi būti super idėjinis pijokas ir dar pinigų turėt normaliai“, –  pasakojo A. Veryga.

A. Verygos teigimu, svarbiausia atkreipti dėmesį į rodiklius, kurie nurodo susirgimų, susijusių su alkoholiu skaičių, nes žmogaus sveikata parodo visą – ir neapskaitomą – alkoholio suvartojimą. Jis pridūrė, kad šis rodiklis taip pat mažėja.

„Reikėtų pasižiūrėti, kokie yra sveikatos rodikliai. Nes jeigu mažėja apsinuodijimų, mažėja psichozių, mirčių, susijusių su alkoholiu, jo vartojimu, tai galima daryti prielaidą, kad mažėja. Jeigu nemažėja, tai tada tik galima sakyti, kad ta rinka nesitraukia, o kažkur tik persiskirsto. (…) Kepenims gi nesvarbu, iš kur tas alkoholis gautas“, – teigė A. Veryga.

Vis dėl to jis teigė, kad į statistinius rezultatus reikia žiūrėti atsargiai – anot jo, dėl pandemijos metu vykusių judėjimo ir barų, kitų pasilinksminimo vietų veiklos apribojimų 2021 metus lyginti su 2022 metais nėra teisinga.

„Visa tai įvertinus ir dar pridėjus tą psichoemocinį elementą, apie kurį šneka kitos šalys, kurios tyrimus darėsi, tai, kad vartojimas tuo metu augo ir tai buvo siejama su būtent pačia pandemija. (…) Tai neleidžia mums lyginti tų metų, tiksliau, juos lyginti yra labai sunku“, – BNS teigė A. Veryga.

„Aš palaukčiau dar kitų metų, kad iš tikrųjų suprastume, kokia yra ta tendencija, ar ji yra didėjimo, ar mažėjimo“, – sakė jis.

Na, niekas tiek nevažiuoja, o jeigu ir važiuoja, tai turi būti super idėjinis pijokas ir dar pinigų turėt normaliai.

Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio – 0,9 litro mažiau nei 2021 metais.

Šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,1 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 4,6 proc. mažiau nei 2021 metais, vyno ir fermentuotų gėrimų – 4,4 mln. dekalitrų, arba 6,2 proc. mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 19,6 mln. dekalitrų, arba 10,8 proc. mažiau.

Naujausiais Higienos instituto duomenimis, 2022 metais dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų mirė 530 žmonių – penktadaliu mažiau nei 2021 metais (678).

2021 metų gruodį nuspręsta akcizus etilo alkoholiui didinti trejus metus po 6,8 proc. kasmet, tarpiniams produktams – vidutiniškai po 8 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams virš 8,5 proc. stiprumo, alui – 10 proc.

Dėl didėjančio akcizo ir 2023 metais brango alus, vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai bei tabako gaminiai: vyno ir kitų fermentuotų gėrimų iki 8,5 proc. stiprumo 0,5 litro brango devyniais centais, stipresnių – 11 centų, alaus – trimis centais, degtinės – 34 centais.

RELATED ARTICLES

Most Popular

Recent Comments

Draugai: - Marketingo agentūra - Teisinės konsultacijos - Skaidrių skenavimas - Fotofilmų kūrimas - Miesto naujienos - Šeimos gydytojai - Saulius Narbutas - Įvaizdžio kūrimas - VeidoskaitaTeniso treniruotės -