„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas klausia į redakciją, sprendžiamas dėl draudimo teisės reikalauti grąžinti dalį išmokėtos sumos iš draudimo, kai pastarasis draudimo sutartyje nustatyta laiku nesumokėjo draudimo įmokos.
„Patekau į padėtį, kad pagal automobilio privalomojo draudimo draudimo įmoką turėjau sumokėti iki 2024 m. gegužės 10 d., bet nespėjau padaryti ir sekančią dieną sukėliau eismo įvykį. Šiuo metu gavau draudimo pretenziją, kuria reikalaujama atlyginti už eismo įvykį išmokėtą 3000 Eur draudimo išmoką. Norėčiau sužinoti, ar toks draudimo bendrovės reikalavimas pagrįstas ir privalo būti tenkinamas?“– plačiau klausimo teisininkei pateikė skaitytojas.
Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ teisininkė Ada Rusteikaitė.
Skaitytojo atveju yra aktualios Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtinimo normos.
Įstatymas numato, kad draudėjas draudimo sutartyje nustatytas laikas nesumokėjo draudimo įmokų užsakymo pagal draudimo draudimo sutartį ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį transporto priemone buvo sukeltas eismo įvykis ir padaryta žala, draudikas, išmokėta išmoka, turi teisę reikalauti iš draudimo grąžinti. dėl padarytos žalos draudimo išmokėtas sumas.
Taigi, tokiu atveju laikytina, kad draudėjas pažeidė įstatyme bei sutartyje nustatytas pareigas, o už tokius veiksmus nustato kompensuojamojo pobūdžio sankcijų draudimą. Tačiau ši draudiko teisė nėra absoliuti, o santykinė. Tai reiškia, kad ji yra aiškinama ir taikoma kartu su grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos tikrus pripažins teismas.
Draudiko reikalaujamos sumos dydis nustatomas dėl nustatyto pareigų pažeidimo, pažeidimo priežastinio ryšio su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas pažeidimas. Kaip išaiškinęs kasacinis teismas, nustatant grąžinamos sumos dydį gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, yra iki termino trukmės, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės.
Draudimo santykiams būdinga tai, kad viena šalis (draudėjas) siekia gauti draudimo apsaugą už tam tikrą užmokestį (draudimo įmoką), o kita šalis (draudikas) įsipareigojimų apsaugą. Kartu draudėjas įsipareigoja sumokėti tam tikrą pinigų sumą už tai, kad, atsitikusi draudžiamajam įvykiui, draudimo išmokų išmoką.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nebūtų protinga, teisinga ir sąžininga draudimo sutarties nuostata aiškinti taip, kad draudikas, kaip verslininkas, teiktų draudimo apsaugą, negavęs draudimo įmokos. Vadinasi, vertinant draudimo sutarties šalių prisiimtus įsipareigojimus vienai taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo bet iš šalių atžvilgiu, tik draudėju sumokėjus draudimo įmoką pradeda veikti draudimo teikiama draudimo apsauga.
Draudėjui nesumokėjus pretenzijoje nurodytos sumos, draudikas turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą, prašant priteisti iš draudimo ne tik išmokas, bet ir patirtas draudimo bylinėjimosi išlaidas.
Source link
