Prieš Europos krepšinio čempionato aštuntfinalį Rimui Kurtinaičiui pakako išgirsti žodį „trauma“, kad išklotų, ką mano apie tiek Lietuvą, tiek kitas komandas persekiojančią rykštę.
Lietuvių strategas – optimistas: viliasi, kad po dienos turės visos sudėties komandą – žinoma, neskaitant plyšusio kryžminio kelio raiščio eliminuoto Roko Jokubaičio.
Vis dėlto penktadienį Rygoje tiek Margiris Normantas, tiek Tadas Sedekerskis – abu ankstesnėse rungtynėse susižeidę čiurnas – dar nesitreniravo visa jėga.
Bendraudamas su žiniasklaida, R. Kurtinaitis pradėjo nuo savo gero bičiulio, buvusio krepšininko Dariaus Lukmino istorijos.
„Jis mėgsta eiti pasivaikščioti po Panemunės šilą – dešimt ar keliolika kilometrų. Vieną rytą pagalvojo: o juk galima bėgti. Pradėjo bėgti, užlipo ant kankorėžio ir išsisuko koją. Tada suprato, kad bėgti nereikia.
Čia – atsakymas, kad traumą gali patirti bet kada. Mes jų turime, visi turi. Dar „ChatGPT“ specialiai vakar paklausiau, nes laukiau šito klausimo. 20 žaidėjų šiame čempionate jau susižeidę. Normalu tokios įtampos varžybose.
Aš galvoju, problema ne tame, ar savaite anksčiau, ar vėliau pradėsi ruoštis. Prancūzai susirinko vėliau ir vis tiek turi šitiek traumuotų. Esmė ta, kad sezonai – ilgi, visi pavargsta. Lietuvos krepšinio lyga baigėsi turbūt vėliausiai pasaulyje. Aišku, kad žaidėjai lieka pervargę, laiko pailsėti nepakanka.
Manau, problema yra ne rinktinių, ne trenerių, o visos sistemos: kaip sujungti Eurolygą, FIBA į vieną krūvą. O dar atrankos langai. Turbūt skaitėte ir kitų trenerių požiūrį, jie irgi tuo skundžiasi.
Aš nesiskundžiu, bet, jei pamenate, jau gerokai anksčiau minėjau, kad čempionatuose reikėtų leisti pasitelkti 13-ą žaidėją. Kaip numatydamas. Reikėtų šitu klausimu dirbti, bet čia – jau FIBA reikalai“, – dėstė R. Kurtinaitis.
G. Radzevičius apie nesibaigiančias rinktinės traumas: nėra ko norėti, krūvis labai didelis
Baltiškas Europos čempionato aštuntfinalis Rygoje vyks šeštadienį, nuo 18.30 val.
Lietuviai užėmė antrą vietą B grupėje (4/1), latviai A grupėje liko treti (3/2).
– Ar M. Normantas visu pajėgumu dalyvavo treniruotėje? – buvo paklaustas R. Kurtinaitis.
– Ne, treniruotėje juos dar pasaugojome – tiek Margirį, tiek Tadą. Tikiuosi, rytoj būsime visi, jei gydytojai leis.
– Galima sakyti, kad latviai gyvena ir miršta ties tritaškio linija?
– Pasidarėme analizę, viskas paprasta: meta 36 tritaškius per rungtynes. Tai – pagrindinis jų ginklus, kaip nuo jo ginsimės, jau mūsų strategijos klausimas. To šiandien neišduosiu, kaip bekankintumėte.
Pratęsimo pareikalavusioje kovoje Rygoje – Lietuvos rinktinės pergalė prieš Latviją
– Laukiate panašaus mačo kaip prieš kelias savaites Rygoje, ar aplinkybės – pasikeitusios?
– Pasikeitusios. Ką nors prognozuoti sudėtinga. Matėte, kaip sunkiai pradėjome rungtynes su švedais. Nors jos nieko nereiškė, buvo tik prestižo klausimas. Jūs rašote, kad išvargome tą pergalę, bet mes nugalėjome. Apskritai, rašote, kad mus pervažiavo vokiečių volas, o kai suomiai namuose pralaimi jiems dar didesniu skirtumu – tada jau tiesiog nusileido… Neteisinga.
Galvoju, kad visa tauta patenkinta, mes pagaliau vėl pradedame nugalėti. Gal tik ne serbus, ne ispanus, kurie jau iškrito. Pažiūrėkite, kokios komandos klumpa. Manau, varganai ar ne, bet pasiekėme, ką reikėjo. Apskritai, per paskutinį pusmetį laimėjome 14 iš 16 rungtynių, įskaitant draugiškas. Čia – blogas rezultatas? Pralaimėjome tik vokiečiams ir turkams – potencialiems finalininkams.
– Paskutines oficialias rungtynes su Latvija – 2023-iųjų pasaulio čempionate – rinktinė pralaimėjo 35 taškais. Naudojate jas kaip motyvacinę priemonę?
– Ne. Ten buvo kita situacija, Lietuva tame čempionate sužaidė labai gerai, užėmė šeštą vietą. Nežinau, kam apskritai žaisti dėl žemesnių vietų, tik didėja traumų tikimybė. Penkta ar šešta vieta, koks skirtumas, galbūt tada rimtai nepasižiūrėjo į paskutines rungtynes.
– O jums kuo ypatingas mačas su Latvija?
– Turiu čia daug draugų. Sakiau jiems: dabar mes esame draugai, bet ryt nebebūsime. Latvišką krepšinį labai gerbiu, šiek tiek ir savo ranką prie jo pridėjau. Pamenu, atsivežiau iš „Ventspils“ į Maskvos srities „Chimki“ Dairį Bertanį, daviau impulsą jo karjerai. Latvijoje man buvo visos sąlygos dirbti, gal tik pinigų daug nebuvo (R. Kurtinaitis yra treniravęs Rygos VEF klubą – „Delfi“).
Gerbiu ir tai, kad pradėjo rinkti pilnas arenas – ledo ritulio krašte. Kad gavo teisę organizuoti čempionatą, ko mes negavome. Žinau, kiek viskas kainavo, valstybė nepagailėjo. Ir organizuoja aukščiausiu lygiu.
– Abiejose sienos pusėse – ažiotažas. Komandoje justi įtampa?
– Ne, bet žinau, kad tai – mirk arba gyvenk tipo rungtynės. Nėra kur dingti, nėra ko atidėti kitai dienai. Manau, kova bus, mes jai pasiruošę.
– O kaip stengiatės paruošti žaidėjus, kurie tokios svarbos rungtynių patirties neturi?
– Turime naujų žaidėjų, bet jie – tokie patys kaip senbuviai. Aš duodu jiems šansą, tegul ima. Arba kils aukštyn, arba būsime palaidoti.
– Jūsų minėtų ispanų strategas Sergio Scariolo vakar atsisveikino. Išėjo geriausias šio amžiaus rinktinių treneris – ar turėjęs geriausią komandą?
– Jis turbūt ilgiausiai iš visų dirbo. Atjaunino tą rinktinę, praėjusiose pirmenybėse su ja tapo Europos čempionu. Šiemet nepavyko rungtynės su gruzinais, vakarykštes su graikais žiūrėjau, buvo temoje. Na, nepavyko laimėti, bet nemanau, kad S. Scariolos lygis smuko. Jis yra aukščiausios lentynos treneris – vienas geriausių Europoje.
