BNS inf.- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo iki 2025 metų vasario – beveik metais anksčiau nei planuota iki šiol – sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa, ketvirtadienį pranešė Vyriausybė.
Jos spaudos tarnyba BNS informavo, kad ministrai pirmininkai susitarimą pasirašė nuotoliniu būdu.
Ingrida Šimonytė, Krišjanis Karinis ir Kaja Kallas deklaraciją pasirašė kitą dieną po to, kai susitarimą dėl elektros tinklų sinchronizacijos 2025-ųjų vasarį pasirašė Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorės.
„Tai aiškus įsipareigojimas nepratęsti BRELL sutarties ir atlikti visus būtinus darbus iki sutarto termino. Nors, mūsų nuomone, Baltijos šalių elektros sistemos iš esmės būtų pasiruošusios sinchronizacijai anksčiau nei 2025 metų vasarį, svarbus vieningas veikimas atliekant likusias užduotis, dėl ko ir sutarta tiek politiniu, tiek operatorių lygiu“, – pranešime teigė I. Šimonytė.
Premjerų pasirašytoje deklaracijoje pabrėžiama būtinybė atlikti visus reikiamus darbus, kad sinchronizacija įvyktų ne vėliau kaip 2025 metų vasarį.
Deklaracijoje nurodoma, kad spartesnė sinchronizacija būtina dėl rizikų, susijusių su pernai vasarį pradėta plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą.
„Pasikeitusi geopolitinė situacija, atsiradusi dėl neišprovokuotos Rusijos Federacijos invazijos į Ukrainą, reikšmingai pablogino energetinio saugumo situacija regione ir padidino neplanuoto Baltijos šalių elektros sistemų desinchronizavimo nuo IPS/UPS sistemos rizikas. Šios aplinkybės aiškiai rodo poreikį pagreitinti visus būtinus susitarimus dėl ankstesnės sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais“, – teigiama kartu su Vyriausybės pranešimu išplatintame premjerų pasirašytos deklaracijos tekste.
Dokumente taip pat pritarta trečiadienį pasirašytam ir rugpjūčio 1 dieną įsigaliojusiam „Litgrid“, AST ir „Elering“ susitarimui, kuriame įvardinti konkretūs atsijungimui nuo BRELL žiedo ir sinchronizacijai reikalingi darbai.
Trečiadienį pasirašytame Baltijos šalių tinklo operatorių susitarime numatyta 2024 metų vasarą, likus pusmečiui iki sinchronizacijos, atsisakyti pratęsti su Rusijos ir Baltarusijos operatoriais sudarytą energetikos sistemos sutartį (BRELL), taip pat įrengti pirmuosius sinchroninius kompensatorius, įdiegti valdymo sistemas, rekonstruoti trečiąją liniją tarp Estijos ir Latvijos.
Be to, premjerų pasirašytoje deklaracijoje pažymima būsimos elektros jungties Baltijos jūroje „Harmony Link“ projekto, kuris turėtų būti baigtas „be nereikalingo delsimo“, svarba elektros tiekimo saugumui, stabilumui bei integracijai į Europos elektros rinką įvykus sinchronizacijai.
„Būtina skubiai pašalinti finansinį trūkumą, kad panašus bendro finansavimo intensyvumas būtų išlaikomas visuose sinchronizacijos projektuose“, – teigiama dokumente.
Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos (EK) susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turėjo sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos.
Visgi Lietuva nuolat siūlė ankstinti šį terminą iki 2024 metų vasario, argumentuodama, jog sinchronizacija įmanoma neužbaigus visų su ja susijusių infrastruktūros projektų. Latvija ir Estija teigė, kad susijungimas 2025 metų pabaigoje leistų išvengti rizikų, susijusių su sistemų stabilumu ir didesnėmis elektros kainomis vartotojams.
Sutarti su Latvija ir Estija dėl elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa ir atsijungimo nuo rusiškos IPS/UPS sistemos 2025 metų pradžioje Lietuvos Vyriausybei praėjusios savaitės pradžioje pavedė Valstybės gynimo taryba (VGT).
Už energetiką atsakingi Baltijos šalių ministrai praėjusią savaitę Rygoje taip pat susitarė dėl sinchronizacijos 2025 metų vasarį.
-
Dėl remonto bus ribojamas eismas sankryžoje prie „Megos“ Marijampolės kryptimi
Nuo penktadienio iki trečiadienio Kaune prie prekybos centro „Mega“ esančioje sankryžoje dėl kelio remonto bus laikinai uždaromas eismas estakada Marijampolės kryptimi.
… -
Prasideda didžiausio krovinio šalies istorijoje gabenimas: kai kurie gyventojai liks be elektros
Prasideda didžiausio krovinio šalies istorijoje kelionė – bendrovei „Orlen Lietuva“ priklausantis reaktorius rugpjūčio 6-18 dienomis bus gabenamas iš Klaipėdos jūrų uosto į Mažeikių naftos produktų perdirbimo gamykl…
-
„Kantar“: reklamos apimtys pirmąjį pusmetį augo 15 proc.
Reklamos apimtys žiniasklaidoje pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, augo 15 proc., labiausiai augimą lėmė televizijos ir interneto reklama, rodo „Kantar“ reklamos monitoringo duomenys.
… -
G. Nausėda: M. Morawieckis buvo pozityvus dėl Ukrainos grūdų tikrinimo Baltijos šalyse
Lenkijoje ketvirtadienį viešintis prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė sulaukęs pozityvios šios šalies premjero Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) reakcijos į siūlymą lengvinti Ukrainos grūdų eksportą per Bal…
-
V. Mitalas: mokesčių reforma nesumažins pajamų nelygybės
Valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės frakcijos vadovas Vytautas Mitalas sako, kad Finansų ministerijos kelerius metus rengta ir šiemet mažiausiai du kartus jau tikslinta mokesčių pertvarka gyventojų pajamų nelygybės apčiuopiamai nel…
-
VMI: iš individualios veiklos biudžetas kasmet gauna vis daugiau pajamų
Pajamų iš individualios veiklos kasmet į biudžetą įplaukia vis daugiau, sako Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas.
… -
M. Vitulskis: nesuprantu, kodėl valdžia nori man pakelti mokesčius
Mokesčių reformos projektas pradeda kelionę po komitetus, praneša LNK.
… -
Viceministras: didesnis kelių mokestis labiausiai paliestų vežėjus iš trečiųjų šalių
Vyriausybės sprendimu nuo kitų metų didėsiantys mokesčiai už magistralinių Lietuvos kelių naudojimą labiausiai palies vežėjus iš trečiųjų šalių, sako susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.
… -
Seimas pradeda mokesčių reformos svarstymus, o verslas ragina stabtelėti
Seime pradėjus svarstyti mokesčių reformą šalyje veikiančios 54 verslo ir profesinės asociacijos ragina nedidinti gyventojų pajamų apmokestinimo – jos kreipėsi į parlamentines frakcijas ir komitetus, įspėdamos, kad mokesčių didinimas…
-
Daugėja norinčių grįžti emigrantų
Norinčių grįžti į Lietuvą emigrantų per trejus metus padaugėjo 14,6 proc. Labiausiai juos motyvuoja gerėjantis darbo užmokestis ir Lietuvoje likę šeimos nariai, rodo naujausia Užimtumo tarnybos apklausa.
…
Daugiau straipsnių