Pirmadienis, 15 balandžio, 2024
PradžiaĮVAIRŪSBeauginant Kauną, nesvetima pagunda kai ką „pritempti“?

Beauginant Kauną, nesvetima pagunda kai ką „pritempti“?

Jei anksčiau kai kurių Kauno miesto savivaldybės seniūnijų darbuotojai kažkodėl buvo labiau suinteresuoti (nukreipti ar patys nusprendę?) domėtis tvarka ir švara greta prekybos objektų, tai pastaraisiais metais bene svarbiausia jų tarnybinė užduotis – sutelkti dėmesį į privačių žemės sklypų žolės matavimus. Svarbus ir aktų surašymas, kai žolės aukštis viršija leistina, savivaldybės nustatytą normą – 12 centimetrų.

Po patikrinimų žemės valdose užfiksuoti aktuose Kauno miesto tarybos sprendimu nustatytų tvarkų ir taisyklių pažeidimai leidžia pripažinti, kad išmatuota žole apaugę sklypai yra neprižiūrimi. Tai – pagrindas netrukus gimti kur kas svarbesniam dokumentui – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui dėl tokio sklypo įtraukimo į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą.

O tas „patekimas“ tuoj pat garantuoja sklypo savininkui, nuomininkui (naudotojui) finansinę naštą. Kadangi žemės mokestį tokiu atveju privalu mokėti kelis kart padidintu tarifu (pvz. – 4 proc. sklypo mokestinės vertės). Kai finansinė našta tampa nepakeliama, o jame kažką pastatyti ar kitaip panaudoti turimą žemę trūksta lėšų, o dar dažniau – gebėjimų, kurių nemažai gali prireikti, sprendžiant projektavimo, derinimo, leidimo statyti gavimo bei panašius klausimus, nelieka kito kelio kaip perleisti (parduoti) sklypą į kitas rankas.

Sklypai Kaune – deficitas

Ir jų, laisvų, vis mažėja. Matyt todėl iš didelės laimės, kad po trisdešimties metų laukimo atgavo teisėtai jiems priklausančią žemę, sklypų savininkai, tarpininkaujant „krabų skonio“ dvelksmo lydimai tarpininkei, nesiderėjo dėl kainos ir pardavė ją tam, kas „gražiai paprašė“? Nes jei savivaldybė nebūtų „netikėtai atradusi“, kur galima kokios vandenvietės ribas sumažinti ar paupio bruzgynus iškirtus, tinkamą statyboms plotą suprojektuoti, tai savininkai (paveldėtojai) sovietmečiu Kaune nusavintos žemės grąžinimo natūra, tikriausiai ir toliau tebelauktų?

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Šių metų vasario 14-ąją paskelbtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat minima žemė. Tačiau negalima patvirtinti, kad du, pilietei I. A. Aleksote priklausantys sklypai sudomino kažką iš savivaldybės politikų ar jos administracijos, sugalvojusių šūkį „Kaunas auga“, kaip tikėtinas atlaisvinti būsimoms statyboms (žinoma, savininkės valia) žemės plotas. Juolab, kad nei sklypų dydis, nei adresas teismo sprendime (jų buvo ne vienas) neskelbiami. Tad ir „Kas vyksta Kaune“ negali paskambinti telefonu sklypų savininkei bei paklausti, ar ji nebuvo gavusi siūlymo parduoti konkrečiam pirkėjui žemę, kad dėl jos mažiau problemų kiltų…

Po I. A. skundų, į juos atsakydama Kauno miesto savivaldybė teismui teigė irgi su ja negalėjusi susisiekti, nes sklypų savininkė prieš keletą metų deklaravo savo išvykimą į Olandiją. Beje, savivaldybė (kaip atsakovė) neneigė, kad „žolės aukščio privačioje žemėje matavimai“, po kurių sklypai netruko atsidurti anksčiau minėtame sąraše, buvo atlikti „stovint valstybinėje žemėje (apie 5 m. nuo sklypo ribos“).

Savininkė jai nepalankius sprendimus skundė

Kad žemės sklypai teisėtai įtraukti į Nenaudojamų sklypų 2022 sąrašą, pripažino ne tik savivaldybė, bet ir žemesnės instancijos teismas bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius. Komisija 2022 metų gruodį atmetė pareiškėjos I. A. skundą.

Šios moters skunde teismui paminėta, jog nuo 2017-ųjų jos žemės sklypai yra periodiškai šienaujami, juose palaikoma švara ir tvarka, ten neauga savaime sužėlę krūmynai. Dėl sklypų nepriežiūros savininkė teigia niekada negavusi jokių įspėjimų ar baudų.

„Gretimame privačiame žemės sklype žolę pjovė tas pats darbuotojas tuo pačiu metu kaip ir ginčo sklypuose, tačiau kaimyninis sklypas į sąrašą įrašytas nebuvo. Tai kelia abejonių dėl neaiškių nenaudojamos žemės nustatymo kriterijų ir subjektyvaus vertinimo. (…) Be to, apžiūros aktuose nurodoma, kad žemės sklypuose pažeidžiami Taisyklių 7.1 ir 7.3 papunkčiai. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo seniūnijos atsakyme pareiškėjai nurodomas 7.3 papunktis, interneto svetainėje – Taisyklių 7.1, 7.3, 7.5 ir 25.14 papunkčiai, o atsiliepime į skundą atsakovas mini vienintelį trūkumą – „sklypai apaugę aukšta žole“. Ir šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įsakymo pagrindas yra dirbtinai „pritemptas“ (iš I. A. skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui).

Savivaldybė atkakliai laikėsi savo

Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas Kauno miesto tarybos sprendimu buvo patvirtintas 2012 m. birželį, o Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės – 2014 m. lapkritį. Vos keliems mėnesiams likus iki savivaldos rinkimų, kai „Vieningas Kaunas“ 2015-ųjų pavasarį tapo valdančiąja miesto tarybos dauguma, o šios nepartinės organizacijos lyderis Visvaldas Matijošaitis – Kauno savivaldybės meru. Žinoma, su tuo buvo susiję ir daugumos ankstesniems merams vadovaujant savivaldybėje priimtų teisės aktų pakeitimai. Juolab, kai miesto valdžioje užgimė idėja plačiai skelbtis „Kaunas auga“…

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Tas, kas tiki, kad tikrinant žole apaugusias miesto žemes ir sudarant apleistų, nenaudojamų sklypų sąrašą, labiausiai galvojama, kaip daugiau mokesčių į savo biudžetą surinkti, turėtų žinoti, kad žemės mokestį administruoja (renka) Valstybinė mokesčių inspekcija. Savivaldybei atitenka jos teritorijoje savo gyvenamąsias vietas deklaravusių ir dirbančių gyventojų pajamų mokesčiai.

Kitą vertus, galima aiškinti, kad smarkiau apmokestinant apleistų žemės plotų savininkus, stengiamasi ir dėl Kauno savivaldybės biudžeto. Kuo greičiau laisvi sklypai bus užstatyti, kuo daugiau juose gyvenamojo ploto parduota, tuo daugiau bus miesto gyventojų, kurie fizinių asmenų pajamų mokesčiais papildys savivaldybės biudžetą.

Todėl Kauno savivaldybė negaili to biudžeto lėšų besibylinėdama dėl „žemės maitintojos“? Tiesa, ji pati žemės mokesčių nemoka, todėl gali skveruose ar gatvėse toliau nuo miesto centro geltonuoti laiku nenupjauta žolė ar riogsoti Ąžuolyno lomose prieš metus ar dar anksčiau nuvirtusių medžių kamienai prie kurių „spiečiasi“ vėjų suneštos šiukšlės. Bet privatininkai, malonėkite savo sklypus pastoviai prižiūrėti…

Mūsų aptariamu atveju apeliacinio skundo autorė I. A. teigė nuotraukomis patvirtinusi sklypų nušienavimo faktus, tačiau teisme atsikirsdama savivaldybė atsakė, jog tos nuotraukos – ne įrodymai, nes datos neužfiksuotos. Atkakliai ginčydama I. A. argumentus, Kauno miesto savivaldybė netgi įtikinėjo teismą, kad „jei pareiškėja žemės sklypus, kaip nurodo skunde, nušienavo, tai neatleidžia jos nuo pareigos jais rūpintis nuolat, o ne tik tuomet, kai siekiama išvengti finansinės naštos“. Savivaldybės administracijos atstovų nuomone, „Pareiškėjos pateiktos palydovinės fiksacijos, kurios skelbiamos interneto svetainėje, nesudaro pagrindo teigti, jog žemės sklypai prižiūrimi nuolat“.

Žodžiu, nėra ko spoksoti į dangų, kai pakanka uoliai laikas nuo laiko privačioje teritorijoje žolės aukštį pamatuoti?..

Teismas priėmė galutinį sprendimą

„Kas vyksta Kaune“, gerbdamas savo skaitytojus, nebando jų kantrybės, todėl nepateikia visos ne vienerius metus trukusio bylinėjimosi medžiagos, kurią, beje, galima susirasti rekvizitai.vzl.lt. Tačiau galime užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų samdomi valstybės tarnautojai iš Kauno miesto savivaldybės administracijos tikrai ne vieną darbo dieną sugaišo ir savuosius argumentus rinkdami, ir išsamius raštus teismams rašydami. Lygiai taip pat Kauno bei sostinės teisėjai turėjo atsakančiai padirbėti, kol šių metų vasarį buvo paskelbtas neskundžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimas.

Jame akcentuota, jog pareiškėja I. A. nebuvo įspėta registruotu laišku apie jai priklausančių sklypų įtraukimą į nenaudojamųjų sąrašą. Nors tai nurodo anksčiau minėti Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimai (2012-ųjų ir 2019-aisiais pakoreguotas variantas).

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

LVAT teisėjų nuomone, informacijos paskelbimas internete (savivaldybės svetainėje kaunas.lt) neatleidžia savivaldybės administracijos nuo pareigos registruotu laišku įspėti žemės savininkus ar nuomininkus (naudotojus) apie Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus bei iš to išplaukiančias pasekmes, – įtraukimą į minėtą sąrašą. Taip pat – ir nuo pareigos registruotu laišku pranešti apie paskirtą terminą užfiksuotiems pažeidimams ištaisyti.

Apeliacinis pareiškėjos I. A. skundas patenkintas. Sklypų savininkei iš savivaldybės administracijos priteista 33,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimu panaikintas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 20 d. sprendimas. Panaikintas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas (2022 m. rugsėjo 21 d.) dėl I. A. sklypų Aleksoto seniūnijoje įrašymo į sąrašą, taip pat ir su tuo susijęs Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 metų gruodį priimtas sprendimas.

RELATED ARTICLES

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Most Popular

Recent Comments