Tyrimo duomenimis, galimybę pasinaudoti antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptomis lėšomis kaip pagrindinę priežastį įsigyti būstą įvardijo apie dešimtadalis apklaustųjų. Tuo metu kiek didesnė dalis (17 proc.) gyventojų nurodė, kad tai buvo viena iš priežasčių, turėjusių įtakos jų sprendimui.
„Matome, kad pensijų sistemos pokyčiai daliai gyventojų tapo papildomu impulsu svarstyti būsto įsigijimą. Vis dėlto daugeliu atvejų tai nėra vienintelis sprendimą lemiantis veiksnys – dažniau jis veikia kaip viena iš kelių aplinkybių, padedančių priartėti prie būsto pirkimo sprendimo“, – pranešime teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Apklausos rezultatai rodo, kad didesnę įtaką gyventojams turėjo planuojamas sumažinti reikalavimas pradiniam įnašui pirmajam būstui įsigyti. Bene trečdalis pirkti būstą planuojančiųjų nurodė, kad šis pokytis turi įtakos jų sprendimui, o 8 proc. jų tai buvo ir pagrindinė priežastis.
„Pradinio įnašo kartelė daugeliui yra vienas didžiausių barjerų perkant būstą, todėl net ir nedidelis jos sumažinimas gali turėti apčiuopiamą poveikį sprendimams. Tai ypač aktualu tiems gyventojams, kurie turi stabilias pajamas, tačiau dar nėra sukaupę pakankamo dydžio santaupų“, – pažymi J. Cvilikienė.
Tyrimo duomenimis, didesnes nei 1,5 tūkst. eurų pajamas gaunančių gyventojų grupėje atsiimtos pensijų lėšos buvo dažniau įvardijamos kaip pagrindinė būsto įsigijimo priežastis (14,5 proc.).
Tuo metu skirtingose pajamų grupėse nemaža dalis apklaustųjų nurodė, kad sumažėjęs pradinio įnašo reikalavimas buvo viena iš priežasčių svarstant įsigyti būstą, o didžiausia įtaka fiksuojama 1–1,5 tūkst. eurų pajamų grupėje, kur daugiau nei trečdalis (34,2 proc.) tai įvardijo kaip vieną iš sprendimą lėmusių veiksnių.
Reprezentatyvų tyrimą 2026 m. vasario 15–kovo 3 d. „Swedbank“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1 338 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
