„Kultūros leidinių finansavimas: realybė ir (ne)galimybės“, – į taip pavadintą diskusiją gegužės 28 d. visuomenę pakvietė Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas su kultūros ir meno žurnalu „Nemunas“.
Kauno kolegijos „Pelėdų kalno“ galerijoje vykusioje diskusijoje Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, Medijų rėmimo fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius, Kultūros periodinių leidinių asociacijos pirmininkas ir VšĮ „Naujasis Židinys – Aidai“ direktorius Mantas Tamošaitis, verslo konsultantas Tomas Želionis ir „Nemuno vyr. redaktorė dr. Erika Drungytė. Diskusiją moderavo Kauno kolegijos Menų akademijos vadovas Lukas Alsys.
Prieš tai savo įžvalgomis tiriant kultūros leidinių finansavimą Europoje pasidalino doc. dr. Justinas Kisieliauskas. šį tyrimą atlieka žurnalas „Nemunas“ ir Kauno kolegija.
Remia vyriausybė, skaitytojai, verslas
Dok. dr. Justinas Kisieliauskas nuo 2024 m. tiria kaip finansuojami Baltijos valstybėse 1960-2015 m. įkurti kultūros leidiniai. Tyrime jis pastebėjo, kad spaudą skaito žmonių laiko kultūrinę iššūkiais: ribotas interesas, suvokiamas elitizmas, prieinamumo problemos, trūkumas, pirmenybė skaitmeniniam turiniui ir temų bei kūrėjų alternatyvoms, įvairovės trūkumas, ribotos žinios.
„Trys pagrindinės kolonos, ant kurių stovi kultūriniai leidiniai Lietuvoje yra vyriausybė, skaitytojai, ir verslas. Lietuvoje kultūrinių leidinių biudžetą daugiausia sudaro parama iš vyriausybės – vid. 79 proc. pajamų“, – sakė doc. dr. J. Kisieliauskas.
Vyriausybės kultūros remti imasi dėl gėrybių leidimų, prieigos nelygybės, ilgo laiko ar sunkios atsekamo „atsiperkamumo“, paveldo išsaugojimo, kultūrų įvairovės ir naujovių skatinimo.
Savo pranešimas doc. dr. J. Kisieliauskas paminėjo VU sociologo Tado Šarūno tyrimą, pakalbinęs meno lauko atstovą jis nustatė, kokio dydžio atlygį meno ir kultūros žmogaus laikytų teisingumą. Mėnesio atlyginimas neatskaičius mokesčių siektų 2670 EUR.
Tyrėjas pacitavo ir V. Jauniškio 2023 m. atliktą tyrimą. Čia rašoma, kad iš visų 10,7 tūkst. Lietuvos menininkų 41 proc. jų iš kūrybos gauna iki 300 EUR/mėn., tik 6,6 proc. gauna 900-1200 EUR/mėn.
Investuoti į kokybę, o tik vėliau į kiekybę
Diskusijoje „Kultūros leidinių finansavimas: realybė ir (ne)galimybės“ dalyvavęs verslo konsultantas Tomas Želionis į klausimą „ką daryti, kad kultūros žiniasklaida taptų patraukli?“ atsakė: „Reikia kurti aukščiausią aukščiausią įmanomą kokybę. Leidiniai turi būti „poršė“ lygio. Tada atsiras ir noras juos vartoti“, – teigė T. Želionis.
Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius atkreipė dėmesį, kad kultūros sektoriui sudėtinga konkuruoti su sportu, valstybės iššūkiais, tokiais kaip gynyba.
„Kultūra valstybei svarbi. Šiuo metu reikia bendrų sprendimų, kaip didinti kultūros leidinių žinių, kaip sudominti“, – teigė V. Gasparavičius.
2023 m. įsteigtas Medijų rėmimo fondas kultūros leidiniams šįmet skyrė 351 tūkst. eurų.
Medijų rėmimo fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius sakė, kad naujasis fondas siekia duoti, vaizdžiai žodžiu, ne žuvį, o meškerę.
„Kultūros leidinius labai finansuoti, be abejonės. Svarbu, kad dotacijos padėtų žiniasklaidos priemonei ne kažkaip išgyventi nuo vienos dotacijos iki kitos, bet ir paskatino transformuotis į naują žiniasklaidos pasaulį. (…) Mūsų fondas planuoja sutelkti specialistų būrį, ekspertų ir patarėjų, kurie turėdami verslo žurnalų leidybos ir pan. žinių konsultuotų įvairiais klausimais. Gal patartų, kaip parašyti paraišką užsienio fondui, o gal padėtų rasti verslo partnerį ir pan.“, – kalbėjo R. Iržikevičius. Jis pridūrė, kad į kultūros lauką reikia aktyviau įlieti jaunąją kartą, pateikti kultūros jų naudojamose platformose.
„Reikia ugdyti jaunąją kartą, kuri žino „Nemuną“, kitus kultūros leidinius. Turime bandyti juos pasiekti būtent jų vartojamuose kanaluose“, – pažymėjo Medijų rėmimo fondo direktorius R. Iržikevičius.
Remiantis kultūrą – finansuojama į mąstantį pilietį
Kultūros periodinių leidinių asociacijos pirmininkas, VšĮ „Naujasis Židinys-Aidai“ direktorius Mantas valstybės Tamošaitis teigė, kad interesas yra kurti mąstymo erdvę.
„Kurdami mąstymo valstybinį erdvę – stipriname savo. (…) Kodėl yra literatūrologų turiu savaitės sėdėti ir rašyti, jei toks honoraras dirbdamas barmenu per vieną vakarą gali užsidirbti? Nėra normalios kultūros sektoriaus būsena, kai kalbame apie minimalias algas sektoriuje, kuriame susitelkę daugiausia išsilavinę mūsų žmonės, mąstantys apie valstybės istoriją, meną, ateitį, kalbą ir pan.“, – susimąstyti ragino M. Tamošaitis.
Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ vyr. redaktorė Erika Drungytė sakė, kad šalies piliečių lavinimas, ugdymas ir švietimas yra būtinos sąlygos valstybei išlikti.
„Kultūros žiniasklaidos klausimas kalba apie ilgalaikę strategiją. Apie tai, kaip valstybė gali paskatinti savo piliečius užsiimti saviugda. Reikia suprasti, kad turi būti išsilavinusiu žmogumi, turinčiu kultūrinę nuovoką, istorinį konteksto supratimą yra jėga. Kad jėga didžiuotis savo kūrėjais ir jų darbais, jėga mažoje tautoje turėti šitiek talentų, bet ne dėl pasirodymo ar pasipuikavimo prieš kitus, o dėl savęs. Jėga yra susitikus ar feisbuke, prie kavos ar verslininkų pusryčiuose, pertraukėlėse tarp posėdžių ar kelionėse – diskutuoti apie naujausias lietuvių knygas, pasirodymus, parodas. Jėga yra žinoti savo rašytojų, kompozitorių, režisierių, aktorių, dailininkų pavardes ir „nenusigrybauti“ kalbant apie operą, eilėraštį arba grafitį“, – kalbėjo E. Drungytė.
Ji ragina plačiau skleisti požiūrį, kad kultūringa tauta yra jėga.
„Kultūringam būti yra jėga. Verslas turi padėjo prie tautos kultūrinimo, tai atsiperka. (…) Kultūros leidiniai, ko gero, yra vienintelė žiniasklaidos sritis, kuri labai kreipia dėmesį į mūsų turtą – lietuvių kalbos išsaugojimą, jos grožio atskleidimą“, – akcentavo „Nemuno“ vyr. redaktorė E. Drungytė ir pridūrė, kad dabar svarbu reklamuoti kultūros leidinius, didinti jų sklaidą visuomenėje.
Source link
