Buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje – pokyčiai

Klaipėdos uosto pietinėje dalyje, buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje, per daugiau nei pusmetį nebeliko čia buvusių pastatų komplekso. Teritorija valoma Klaipėdos jūrų uostui ruošiantis tapti pagrindine vėjo jėgainių gamybos pramonės bei jų priežiūros baze.

Sprendimą padiktavo laikmetis

Buvusi Tarptautinė jūrų perkėla transformuojama Lietuvai rengiantis Baltijos jūroje statyti pirmąjį vėjo jėgainių parką.

Nuo pernai gruodžio teritorija pasikeitė iš esmės – čia griaunami pastatai ir rengiamasi naujos veiklos etapui.

1986 m. veiklą pradėjusi Tarptautinė jūrų perkėla keltų terminalo funkcijos nebeatlieka nuo 2017 m.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus Algio Latako teigimu, Smeltės pusiasalis tampa jūrinių vėjo jėgainių įrengimo platforma Baltijos jūros regione.

„Tai diktuoja šių dienų laikmetis ir poreikis. Pirmiausia, poreikis Lietuvos jūrinių vėjo parkų įrengimui ir uosto vaidmens, kuriant šalies energetinę nepriklausomybę“, – kalbėjo A. Latakas.

Tai diktuoja šių dienų laikmetis ir poreikis.

Investuos 115 milijonų

KVJUD ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Klasco“ yra pasirašiusios investicinę sutartį, pagal kurią bus vystoma uosto infrastruktūra, reikalinga planuojamai jūrinių vėjo elektrinių plėtrai.

Investicijos į vėjo jėgainių parkų statyboms Baltijos jūroje aptarnauti skirtą infrastruktūrą Klaipėdos uoste gali siekti iki 35 mln. eurų, dar apie 80 mln. eurų teritorijos pritaikymui planuoja skirti „Klasco“.

Smeltės pusiasalyje bus rekonstruotos krantinės, pritaikant jas vėjo jėgainių elektrinių krovai ir surinkimui.

Šiai veiklai bus pritaikyta apie 20 ha teritorija.

„Klasco“ generalinis direktorius Vitalijus Muštukas pasidžiaugė, kad Klaipėdos uostas geba prisitaikyti prie dinamiškos šių dienų geopolitinės situacijos ir laiku priimti svarbius, toli į ateitį nukreiptus sprendimus, o Smeltės pusiasalio projektas – puikus pavyzdys.

A. Latakas. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Negali likti nuošalyje

„Esant tokiai galimybei, kai Lietuva įrengia savo parką, Klaipėdos uostui likti nuošalyje, mano supratimu, būtų milžiniška klaida“, – įsitikinęs A. Latakas.

Buvusią Tarptautinės jūrų perkėlos teritoriją jūrinių vėjo jėgainių parkų aptarnavimui tikimasi pritaikyti iki 2025 m. pabaigos.

Manoma, kad naujas terminalas bus panaudotas ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Latvijos ir Estijos planuojamų vystyti vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje statybai ir aptarnavimui, todėl veiks visu pajėgumu.

Planuojama, kad pirmasis maždaug 700 MW galios jūrinio vėjo parkas Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga pradės veikti 2028 m.

Iki 2030 m. Lietuva planuoja Baltijos jūroje išvystyti du bendros 1,4 GW galios jūrinio vėjo parkus, kurie tenkins pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos suvartojimo poreikio.