Statistikams skelbiant apie ketvirtą mėnesį iš eilės trunkančią defliaciją, ekonomistai sako, kad tokia tendencija buvo kiek netikėta. Pasak jų, rugpjūtį tikėtasi nulinės arba 0,2 proc. infliacijos, tačiau sezoniškumas ir pigęs maistas padarė didesnės įtakos kainoms. Tuo metu gerokai smukusi metinė infliacija rodo, kad pernykštis infliacinis šokas yra visiškai išsikvėpęs.
„Reiškia, defliacijos procesai yra aiškesni, negu lūkuriavome, nes stebint naftos kainas ir tą atšokimą manėme, kad galbūt tas kažkiek kompensuos kitas kategorijas, kurios išties defliatyvios ir mėnesinis rodiklis bus nulinis. Vis tik defliacinė aplinka buvo ryškesnė, kas iš principo yra džiugu“, – antradienį BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros vertinimais, mėnesio defliacija šį mėnesį siekė 0,2 proc.
I. Genytė-Pikčienės teigimu, paskutinis vasaros mėnuo pasižymi sezoniškumu, kuris taip pat daro įtakos kainoms.
„Apskritai rugpjūtis turi labai stiprų sezoniškumą, yra lentynų valymo laikotarpis, sezoniškumas paprastai ir lydi šį mėnesį su defliaciniu poveikiu“, – sakė analitikė.
Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, dėl išaugusių degalų kainų rugpjūtį prognozavęs 0,2 proc. mėnesio infliaciją, sako, kad defliacija toliau tęsiasi dėl labiau nei tikėtasi smukusių maisto kainų.
„Kodėl turėjome tą mėnesinę defliaciją ir kodėl buvo kitaip negu tikėjomės, galima įtarti, kad maisto kainos krito labiau negu mes tikėjomės. Akivaizdu, nors daug kas sako, kad maisto kainos nekrenta, bet vis tiek, ką matome iš parduotuvių ir iš šaltinių, jos rugpjūtį tikrai mažėjo. Turbūt tai buvo pagrindinis veiksnys, kuris ir nulėmė tą mėnesinę defliaciją“, – BNS antradienį sakė T. Povilauskas.
Tuo metu rugsėjį, pasak analitiko, dėl augančių drabužių ir avalynės kainų defliaciją keis infliacija, kuri turėtų siekti 0,7 procento.
„Rugsėjį beveik neįmanoma, kad būtų defliacija. Rugsėjį labai svarbus elementas yra drabužių ir avalynės kainos, nes visuomet prasideda naujo sezono pardavimai ir istoriškai prie mėnesinio rodiklio prideda po kokius 0,5 procento“, – teigė T. Povilauskas.
„Rugsėjį, kalbant apie maistą, irgi dažniausiai būna sezoniškumas, nes šviežias tam tikrų produktų derlius po truputį baiginėjasi, tai sulaukti defliacijos yra labai maža tikimybė“, – pridūrė SEB banko ekonomistas.
Išankstinė metinė infliacija – rugpjūtį, palyginti su 2022 metų rugpjūčiu – siekė 6,4 proc. Tai, anot ekonomistės, rodo visišką infliacijos, pernai pasiekusios rekordines aukštumas, išsikvėpimą – pernai rugsėjį ji siekė 24,1 proc.
„Pernykštis infliacinis šokas visiškai išsikvėpęs“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.
T. Povilauskas prognozuoja, jog gruodį metinė infliacija turėtų būti apie 3 proc., o vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 9 procentus.
-
Bankai – pikti: solidarumo įnašą reikės skaičiuoti iš naujo
Komerciniai bankai iki vasaros pabaigos turi sumokėti pirmąjį solidarumo įnašo avansą. Tačiau kaip mokestis skaičiuosis, sužinojo tik praėjusią savaitę. Mokesčių inspekcija paskutinę akimirką suskubo keisti bankų mokesčio apskaičiavimo…
-
Patiekalas už vieną centą – gudrybė ar realybė?
Dalies Vilniaus mokyklų maitinimu besirūpinanti įmonė tvirtina, kad taip jau laimėjo trečdalį viešųjų pirkimų konkursų moksleiviams maitinti. Atsakingos institucijos nieko blogo dėl to nemato, tiekėjas gali siūlyti, ką nori, jei tik sugeb…
-
Vidutinis darbo užmokestis perkopė 2 tūkst. eurų, tačiau yra vienas „bet“
Vis augęs vidutinis mėnesinis darbo užmokestis prieš mokesčius šalyje jau perkopė 2 tūkst. eurų ribą. Tiesa, įdomu tai, kad vidutinis atlyginimas šiemet labiau paaugo viešajame sektoriuje ir prieš mokesčius dabar ji…
-
S. Krėpšta: per 2 metus galėtų būti surinkta apie 440 mln. eurų bankų solidarumo įnašo
Seimui pavasarį nustačius laikiną bankų solidarumo mokestį per dvejus metus jo gali būti surinkta apie 440 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta.
… -
LB: bankai perves daugiau nei 50 mln. eurų avansinio solidarumo įnašo
Lietuvos komerciniai bankai ir kitos kredito įstaigos šią savaitę perves pirmąją laikinojo solidarumo mokesčio įmoką – daugiau nei 50 mln. eurų, skelbia Lietuvos bankas (LB).
… -
G. Nausėda: galimybė iš pensijų fondų išsiimti dalį lėšų skatintų žmones juose kaupti
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad galimybė pensijų kaupimo fondų dalyviams kartą gyvenime išsiimti dalį lėšų paskatintų juos dalyvauti šioje sistemoje.
… -
SEB mažina kitų metų Lietuvos BVP augimo prognozę iki 1,8 proc.
SEB bankas nekeičia šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės – bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų trauktis 0,2 proc., tačiau kitų metų augimo prognozę bankas mažina 0,9 procentinio punkto iki 1,8 procento.
… -
Šviesolaidžio internetui kaimuose – 49 mln. eurų
Susisiekimo ministras skyrė beveik 49 mln. eurų šviesolaidžio interneto įrengimui nutolusiose nuo didžiųjų miestų ir mažai gyvenamose kaimo vietovėse. Projektą įgyvendins viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“.
… -
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugpjūtį sumažėjo 2 punktais
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugpjūtį buvo minus 2 ir, palyginti su liepa, sumažėjo 2 proc. punktais.
… -
I. Šimonytė: kitų metų valstybės biudžetas – pagal galimybes
Šiuo metu rengiamas toks kitų metų valstybės biudžetas, kuris atitiks šalies galimybes, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, 2024-ųjų biudžete neturėtų likti dar Covid pandemijos metu ir vėliau dėl karo Ukrainoje įves…
Daugiau straipsnių