Nuo 2024 m. rugsėjo 27 d. iki lapkričio 5 d. Didžiosios scenos fojė eksponuojami dailininkės Dovilės Tomkutės kūrybos darbai.
„Esu dailininkė grafikė. Gimiau ir augau aktorių šeimoje. Mano abu Tėvai – Vytautas Tomkus ir Lilija Mulevičiūtė Tomkienė nuo 1961 m. iki 1971 m. dirbo Kauno dramos teatre. Į teatrą kartu su Tėvais, įsikibusi jiems į ranką, dažnai keliaudavau ir aš. Teatras man buvo lyg antri namai, o Tėvų kolegos, žinomi to meto aktoriai – šeimos nariai, dėdės ir tetos. Labai patiko grimo kambarių, drabužinės kvapai, viliojo scenos magija. Ne tik vaikiškus, bet ir suaugusiems skirtus spektaklius mačiau po daugybę kartų – jie man niekada nenusibosdavo, neatrodė nesuprantami. Vasaros gastrolės su teatro trupe per Lietuvą buvo smagios atostogos. Kartais matydavau vyresnius vaikus scenoje ir pati labai norėjau vaidinti. Teatras man atrodė tikrasis gyvenimas.
Kai Tėvai buvo pakviesti dirbti į Vilniaus Nacionalinį dramos teatrą, mūsų šeimai teko palikti Kauną, o man atsisveikinti su J. Jablonskio mokykla, draugais, jaukiais mūsų namais Žaliakalnyje. Labai dėl to išgyvenau. Ir iki šiol, būdama Kaune, nors trumpam sustoju prie savo gimtųjų namų, praeinu pro Dramos teatrą, prisimenu gražiausius vaikystės įspūdžius. Nuostabus jausmas sugrįžti čia su savo darbais!
Visada labai mėgau piešti. Baigiau M. K. Čiurlionio meno mokyklą ir Vilniaus dailės akademiją, grafikos specialybę. Daugiau nei 30 m. dirbu dailės parodų rengimo srityje, paraleliai dirbu kūrybinį darbą. Esu surengusi daugiau nei 900 Lietuvos ir užsienio menininkų parodų, Lietuvos dailės pristatymų įvairiose šalyse ir miestuose: Vašingtone, Čikagoje, Maskvoje, Pekine, Stambule, Londone, Zalcburge, Reikjavike ir t.t. Pati dalyvavau daugiau nei 70 parodų, surengiau 30 personalinių parodų.
Idėjų savo darbams semiuosi iš supančios aplinkos, emocijų, prisiminimų, pastebėjimų, spontaniškai pamatytų ir sugalvotų vaizdinių ir neišsemiamos gamtos, jos nuotaikų, spalvų ir faktūrų. Mėgstu kurti portretus, pagrindinis modelis neretai esu sau pati. Dar studijų metais greta piešimo ir estampų kūrimo pamėgau fotografuoti. Skaitmeninė fotografija praplėtė įprastas grafikos išraiškos priemonių ribas ir leido įžengti į platesnę vizualią dimensiją, realių vaizdinių pasaulį. Darbus kuriu ilgai ir kruopščiai, dedu daug foto sluoksnių. Kartais naudoju savo piešinių fragmentus arba grafikos darbus eksponuoju greta. Pritariu, kad skaitmeninė fotografija negali visiškai atstoti pieštuko ar teptuko, gyvo menininko rankos prisilietimo. Tačiau šiuolaikinės technologijos yra tik papildoma priemonė, padedanti autoriui kūrybos procese įgyvendinti savo idėjas.
Parodoje „Autoportretas tėkmėje“ eksponuojami įvairiais laikotarpiais ir įvairiomis technikomis sukurti darbai. Iš visų pasaulio žmonių kiekvienas geriausiai pažįstame save, kasdien matome daugybėje atspindžių ir situacijų, suvokiame save tikrąjį ir regimąjį. Santykis su savo vidiniu „aš“ ir yra pagrindinė mano darbų tema.
„Šiuo metu visi mes išgyvename sudėtingą, pilną nerimo ir iššūkių laiką. Ore tvyro netikrumas, karo grėsmė. Netoli nuo mūsų krenta bombos, žūsta žmonės, laužomi likimai. Kur link eina pasaulis, ar mes galime jį įtakoti? Kiek prasmingas tokiomis aplinkybėmis yra menas? Kviečiu žiūrovus pasidalinti emocijomis, apmąstyti žmogiškąsias vertybes…”Šiuo metu visi mes išgyvename sudėtingą, pilną nerimo ir iššūkių laiką. Ore tvyro netikrumas, karo grėsmė. Netoli nuo mūsų krenta bombos, žūsta žmonės, laužomi likimai. Kur link eina pasaulis, ar mes galime jį įtakoti? Kiek prasmingas tokiomis aplinkybėmis yra menas? Kviečiu žiūrovus pasidalinti emocijomis, apmąstyti žmogiškąsias vertybes…”
Parodos autorė Dovilė Tomkutė
About The Author
