Svajūnas Laukineitis, BNS- Teksto dydis:
- Spausdinti
Estijos pareigūnas pareiškė, jog Baltijos valstybių energetikos sistemas įmanoma sinchronizuoti su Vakarų Europos tinklais 2025 metų pradžioje.
Pasak Estijos klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojo Timo Tataro, nors Baltijos šalys yra nustačiusios 2025-ųjų pabaigą kaip terminą atsijungti nuo Rusijos kontroliuojama energetikos žiedo BRELL ir sinchronizuoti tinklus su kontinentine Europa, dabar Europos Komisijos, Latvijos ir Estijos ekspertai mano, kad šią datą galima paankstinti iki 2025 metų pradžios.
Ketvirtadienį Briuselyje įvyko Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos aukšto rango pareigūnų susitikimas dėl sinchronizacijos projekto.
„Susitikimo tikslas buvo apžvelgti sinchronizacijai reikalingų projektų būklę bei aptarti galimybę paankstinti sinchronizacijos terminą, nustatytą gegužės mėnesį Taline vykusiame Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikime. Siekdami nustatyti galimybes, Baltijos valstybių elektros sistemų operatoriai atliko keletą tyrimų, kurių turinys ir išvados buvo pristatytos susitikime“, – aiškino T. Tataras.
„EK, Latvijos ir Estijos ekspertų nuomone, planuojamo sinchronizavimo terminą galima paankstinti maždaug metais, palyginti su anksčiau sutartu. Pagrindinis dalykas, kuris leidžia paankstinti sinchronizaciją, yra trečiosios elektros jungties tarp Estijos ir Latvijos pertvarkymo užbaigimo termino paankstinimas“, – pažymėjo jis.
Pasak T. Tataro, susitikime nebuvo susitarta dėl šios datos paankstinimo, nors sutarta parengti galimo tokio susitarimo detales, kurios liepos pabaigoje galėtų būti aptartos kitame politiniame lygyje.
Lietuvos energetikos ministro atstovė Vita Ramanauskaitė penktadienį BNS teigė, kad derybos dėl paankstintos sinchronizacijos datos tęsiasi ir dėl to su Baltijos šalimis bus tariamasi toliau. Tuo metu Estijos pareigūno pozicijos apie galimybę sinchronizuotis 2025-ųjų pradžioje ji nekomentavo.
2019 metais trys Baltijos šalys sutarė iš BRELL pasitraukti ne vėliau kaip iki 2025 metų pabaigos. Nors Lietuva nori tai padaryti jau 2024-aisiais, su tuo nesutinka Estija. „Elering“ vadovas Kalle Kilkas (Kalė Kilkas) praėjusią savaitę Estijos leidiniui „Postimees“ sakė, jog Estija yra pasirengusi palikti Rusijos kontroliuojamą sistemą kiek anksčiau – 2025 metų pradžioje, o ne pabaigoje, kaip numatyta dabar.
-
Verslas po NATO susitikimo: vienų lūkesčius viršijo, kiti patyrė ir nuostolių
Pasibaigus NATO viršūnių susitikimui Vilniuje sostinės viešbučiai sako, kad renginys pateisino lūkesčius, o daugiausiai naudos iš to bus dėl išaugusio Lietuvos žinomumo.
… -
Pasidžiaukite: Kauno turguje atpigo bulvės, trešnės, vyšnios, o ypač – šilauogės
Šią savaitę kauniečius, mėgstančius apsipirkti turguje, nudžiugino sumažėjusios kai kurių daržovių ir uogų kainos. Per kelias dienas labiausiai atpigo šilauogės.
… -
Dėl muziejaus vadovo algos – sujudimas
Kretingoje kilo šaršalas dėl naujojo vietinio muziejaus direktoriaus Romando Žiubrio algos. Konkursą laimėjęs Kretingos rajono tarybos narys dar nepradėjo eiti pareigų, tačiau jau sulaukė apkalbų lavinos dėl vietos valdžios malonės a…
-
EK ragina Lietuvą į įstatymus visiškai perkelti elektros vidaus rinkos taisykles
Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą į šalies įstatymus visiškai perkelti Europos Sąjungos (ES) elektros energijos vidaus rinkos taisykles, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.
… -
Lietuvos tikslas – iki 2030 metų įrengti 350 MW žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų
Lietuvai siekiant vystyti žaliojo vandenilio gamybą iki 2030 metų šalyje norima įrengti ne mažiau kaip 350 MW galios elektrolizės arba kitų jo gamybos technologijų, per metus gaminti ne mažiau kaip 34 tūkst. tonų šio švaraus kur…
-
NATO susitikimą priėmę viešbučiai ir restoranai: norėtume išsklaidyti iliuzijas
NATO viršūnių susitikimas tapo nuostabia reklama Vilniui, plačiau LNK reportaže.
… -
Bus finansuojamos iniciatyvos 150-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms atminti
Lietuvos kultūros taryba skelbia Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ioms gimimo metinėms atminti skirtą iniciatyvų konkursą, numatytas iki 300 tūkst. eurų biudžetas.
… -
Lietuva ir kitos ES šalys per EIB fondą Ukrainos atstatymui skirs 400 mln. eurų
Lietuva kartu su 15 Europos Sąjungos (ES) šalių sutarė dėl specialaus Europos investicijų banko (EIB) fondo Ukrainai, skirto remti jos artimiausio laikotarpio atstatymą. Šalys įsipareigojo tam skirti daugiau nei 400 mln. eurų. Lietu…
-
Eksportuotų prekių kainos per gegužę sumažėjo 0,8 proc., importuotų – 1,8 proc.
Eksportuotų prekių kainos gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo 0,8 proc., importuotų prekių kainos – 1,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
… -
KT netirs šilumos tiekimo sutarties nutraukimo sąlygų
Konstitucinis Teismas (KT) netirs, ar pagrindinio šalies įstatymo nepažeidžia teisės aktai, ribojantys vartotojo galimybes nutraukti sutartį su šilumos tiekėju su juo neatsiskaičius.
…
Daugiau straipsnių