Ignas Dobrovolskas, ELTA- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad Europos Centriniam Bankui (ECB) nusprendus nekeisti pagrindinių palūkanų normų, kalbėti apie jų mažinimą dar yra per anksti. Pasak jo, šiuo metu reikia strateginės kantrybės išlaikyti esamas palūkanų normas, o kitų metų pirmajame pusmetyje jų mažinimo tikėtis yra sunku.
„Matome, kad infliacija taip lengvai nepasiduoda ir vis dar sakome, kad ji yra per aukšta ir tai užtruko. Todėl kalbėti apie palūkanų normų mažinimą, manau, šiuo metu yra per anksti, nes esame pakankamai ribojančiame lygyje, bet reikia strateginės kantrybės išlaikyti palūkanų normas, tam, kad infliacija patikimai sugrįžtų į tą lygį, kuriame turėtų būti“, – pirmadienį žurnalistams teigė G. Šimkus.
„Labai nustebčiau, jeigu turėtume sumažinti palūkanų normas kitų metų pirmajame pusmetyje, nemanau“, – pažymėjo jis.
Ekonomikos raida sako, kad palūkanų normų didinti neprireiks
G. Šimkus taip pat tvirtino, kad yra tikimybė, jog palūkanų normos galėtų būti didinamos ateityje, tačiau ekonomikos raida rodo, kad to neprireiks.
Labai nustebčiau, jeigu turėtume sumažinti palūkanų normas kitų metų pirmajame pusmetyje, nemanau.
„Turime labai gerą taktiką, spręsti ir priimti sprendimus pagal tą informaciją, kuri yra prieinama sprendimų priėmimo metu, kai gali atsižvelgti į tai, kokia yra infliacija, grynoji infliacija ir kaip stipriai persiduoda pinigų politikos impulsai į realią ekonomiką“, – sakė LB valdybos pirmininkas.
„Šiuo metu padidinti pagrindines palūkanų normas poreikio nėra, nebuvo, bet tai nereiškia, kad to negalėtų atsitikti ateityje. Ar to reikės? Matysime. Šiuo metu ekonomikos aktyvumas ir raida sako, kad to neprireiks“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę ECB valdančioji taryba nusprendė visų trijų pagrindinių palūkanų normų nekeisti, po dešimties iš eilės padidinimų.
ECB valdančioji taryba teigia esanti pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį.
Nurodoma, kad pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc.
ECB siekia, kad vidutinės trukmės laikotarpiu kainos euro zonoje būtų stabilios, o infliacijos lygis būtų 2 proc. Rugsėjo mėnesį infliacijos lygis bendros valiutos zonoje sumažėjo iki 4,3 proc., kai prieš tai buvusį mėnesį siekė 5,2 proc.
Galerijos
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ … -
Pasakiškas ruduo Lietuvoje… -
UEFA futsalo ČL: „K. Žalgi… -
UEFA futsalo ČL: „Prishtina… -
„Hamas” teroro Izraelyje aukom… -
Karikatūrų paroda Šv. Jurgi… -
Kauno Ąžuolyno parką papild… -
Eurolyga: Kauno „Žalgiris… -
J. Vaitkutės instaliacijos … -
Tarptautinis pluoštinių kana…
-
Oro susisiekimui su Europos miestais skatinti kitąmet – dešimt milijonų eurų
Lietuvai skatinant susisiekimą oro transportu tarp jos ir verslui bei keliautojams svarbių Europos miestų 2024 metais tam numatoma skirti apie 10 mln. eurų. Verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių krypčių sąraše yra 27 kryptys, iš kuri…
-
G. Šimkus: teikiama NT mokesčio struktūra turi trūkumų
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus mano, kad teikiama patikslinto Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo projekto struktūra turi trūkumų. Pasak jo, vietoje naujos redakcijos galėtų būti taisomos galiojančio NT mokesčio…
-
Vyriausybė pritarė RRF plano keitimui – A. Armonaitė balsavo prieš, M. Skuodis susilaikė
Vyriausybė pirmadienį pritarė ekonomikos gaivinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ keitimui ir papildymui naujomis investicijomis. Tam prieštaravo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, o susisiekimo ministras Marius…
-
LEA: elektra Lietuvoje per savaitę brango 48,9 proc., dujos TTF – 3,5 proc.
Per savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 48,9 proc., tuo metu gamtinės dujos pabrango 3,5 proc.
… -
Ž. Mauricas: Lietuvos ekonomika ir toliau demonstruoja įspūdingą atsparumą
Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis per metus – trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti pernai tuo pat laiku, buvo nuo 0,5 proc. augimo iki 0,9 proc. nuosmukio, prognozuoja BNS kalbinti ekonomistai.
… -
Ministerija: skaitmeniniams viešojo sektoriaus sprendimams įgyvendinti – dar 19 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia antrąjį kvietimą viešojo sektoriaus teikiamoms paslaugoms skaitmeninti, kurio vertė siekia apie 19 mln. eurų.
… -
Smulkių ūkių plėtrai – trys milijonai eurų
Nuo antradienio iki gruodžio 29 d. pirmą kartą bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“. Šiam parai&…
-
J. Niewierowiczius: 160 mln. eurų vartotojams ESO galėtų grąžinti per metus
Valstybės kontrolei nurodžius, kad vartotojai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, o įmonei šią skolą su 40 mln. eurų palūkanų ketinant grąžinti maždaug per 15 m…
-
Seimas linkęs leisti vairuotojų kvalifikacijos korteles išduoti nuo 2024-ųjų liepos
Seime skinasi kelią pataisos, leisiančios valstybės įmonei „Regitra“ vairuotojo kvalifikacijos korteles išduoti nuo 2024 metų liepos. Anksčiau tai daryti buvo planuota nuo šių metų lapkričio.
… -
Ieško, kas atsakingas už 160 mln. permoką ESO: kiekvienas sprendimas turi už jo stovinčią pavardę
Kas atsakingas už 160 mln. permoką ESO? Situacija susidomėjo ir Generalinė prokuratūra. Plačiau – LNK reportaže.
…
Daugiau straipsnių
